TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nidos oro uostas sudomino Palangą

2016 03 02 6:00
Norima skelbti atvirą Nidos aerodromo operatoriaus parinkimo konkursą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Neringos merija šiemet planuoja skelbti atvirą vadinamojo Nidos oro uosto operatoriaus parinkimo konkursą, nes pati savivaldybė suprato nesanti pajėgi tokį objektą paruošti eksploatacijai ir jį valdyti.

Paaiškėjo, kad atgaivinti orlaivių tūpimo ir nusileidimo taką Bulvikio rage rimtai svarsto Palangos oro uosto vadovybė. „Išties domimės Nidos oro uosto infrastruktūros plėtojimu. Šį oro uostą matome kaip puikų bendrosios ir verslo aviacijos tašką: jis galėtų būti naudojamas mažiems ir individualiems orlaiviams kilti bei tūpti, jiems stovėti aerodrome“, – LŽ teigė Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.

Neringos meras Darius Jasaitis patikino, kad Vyriausybė jau yra juridiškai perdavusi savivaldybei valdyti aerodromo pakilimo taką.

Ieškos profesionalų

Apie plačiausioje lietuviškosios Kuršių nerijos dalyje – Bulvikio rage – esančio nenaudojamo aerodromo atgaivinimą viešai kalbėta ne kartą. Nidos oro uostas formaliai yra registruotas kaip kilimo ir tūpimo takas, tačiau sovietmečiu jis turėjo mažo regioninio oro uosto statusą.

Pakilimo takas nutiestas 1967 metais. Nuo 1970 iki 1975 metų iš Nidos tiesiai į Palangą, Kauną ir Vilnių reguliariai skraidė An-2 tipo lėktuvai. Tačiau atkūrus nepriklausomybę Nidos oro uostu beveik nustota naudotis, o nuo 1999 metų jį uždrausta eksploatuoti dėl neatitikties saugos reikalavimams, taip pat dėl aukštų medžių, augančių per arti kilimo ir tūpimo tako.

1998-aisiais į objekto rekonstrukciją investuoti 5,6 mln. litų (per 1,6 mln. eurų). Daug metų trukusių diskusijų ir nesutarimų priežastis buvo būtent medžiai. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos draudė liesti žaliąjį nerijos drabužį Bulvikio rage, tačiau saugiai orlaivystei trukdę medžiai prieš keletą metų buvo iškirsti. Miškotvarkos darbų ėmėsi Kuršių nerijos nacionalinis parkas, buvo vykdomi kompleksiniai trijų rūšių kirtimai. 3,8 hektaro plote pašalintos paprastosios pušys, o kalnapušės paliktos arba atsodintos. Maždaug 10 hektarų plote buvo šalinami tik aukštesni nei 10 metrų medžiai. Iškirtus aukščiausius medžius santykinai buvo sudarytos sąlygos kilti ir leistis orlaiviams.

Tačiau vien pašalinti gamtines kliūtis buvo per maža, kad į Neringą galėtų atskristi oreiviai lengvaisiais lėktuvais. „Užtruko, kol Vyriausybė Neringos savivaldybei perdavė paties oro uosto asfalto dangą. Po diskusijų ir bandymų savarankiškai ją atgaivinti supratome, kad tam neturime kvalifikuotų vietinių specialistų. Todėl dabar ketiname paskelbti operatoriaus parinkimo konkursą“, – dėstė D.Jasaitis. Anot jo, bus prašoma tiek pasirūpinti juridine baze, tiek patį aerodromą pagal visus reikalavimus parengti eksploatuoti.

Nori atgaivinti

Neringos meras atskleidė, kad jau kurį laiką vyksta neformalūs pokalbiai su Palangos oro uosto vadovybe. „Mūsų tikslas yra pagaliau pradėti eksploatuoti tą orlaivių lauko aikštelę. Galimybėmis paruošti Nidos oro uostą tinkamam naudojimui ir jį naudoti vienas pirmųjų susidomėjo Palangos oro uostas“, – tikino D. Jasaitis.

Palangos oro uosto vadovas M. Gelžinis pripažino, kad Nidos aerodromas iš tiesų domina jo vadovaujamą įstaigą. „Su Neringos savivaldybe ne kartą esame kalbėję šiuo klausimu. Šiuo metu jie turi atlikti vadinamuosius namų darbus, kad mes galėtume konkrečiai svarstyti savo žinių ir patirties telkimą Nidos oro uostui atgaivinti“, – teigė jis.

D. Jasaitis priminė, kad juridiškai Nidos lauko aikštelės negalima vadinti oro uostu. „Jei Registrų centre jis būtų įregistruotas kaip oro uostas, teritoriją reikėtų aptverti, įrengti švyturius, administracinius pastatus, skrydžių kontrolės postą, degalinę, angarą ir kita. Tai kainuotų milijonus. Todėl pasiekėme, kad objektas turėtų tik lauko nusileidimo aikštelės statusą“, – sakė jis.

Anot mero, orlaivių pilotai, prieš leisdamiesi, turėtų apsukti ratą ir įsitikinti, kad ant tako ar šalia nėra laukinių žvėrių. „Mes turime pasirūpinti, kad būtų sudarytos sąlygos saugiai leistis ir kilti, o tam reikėjo iškirsti dalį medžių. Bet tuo darbai nesibaigė, todėl norime skelbti konkursą tos srities profesionalams, nes mums trūksta įgūdžių. Norime, kad Nida būtų pasiekiama ne tik vandens keliu, bet ir oru. Tikimės, kad tai dar labiau paskatins žmones vykti į neriją ne mašinomis. O ar bus siūloma už pinigus paskraidyti virš Nidos, priklausys nuo aviatorių“, – teigė jis.

Šiuo metu kilimo ir tūpimo taku naudojasi pakrančių apsaugos sraigtasparnis, skirtas atvykstančioms Lietuvos ir užsienio delegacijoms skraidinti bei gelbėjimo tikslams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"