Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Nidos pliažui kurti – mokslinis eksperimentas

 
2017 07 14 15:00
Jei mokslinis eksperimentas bus sėkmingas, Parnidžio įlankoje žmonės galės maudytis atėję į unikalų pliažą.
Jei mokslinis eksperimentas bus sėkmingas, Parnidžio įlankoje žmonės galės maudytis atėję į unikalų pliažą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Ne vienus metus Kuršių nerijoje brandinta idėja įrengti oficialų paplūdimį ant marių kranto jau kitąmet gali tapti realybe.

Klaipėdos universitetas (KU) kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija pradės vykdyti analogų Lietuvoje neturintį projektą, kurio tikslas – sukurti švarią maudyklą Nidoje.

„Įdomiausia tai, kad planuojame naudoti novatoriškas technologijas. Kuršių marių vanduo nėra toks švarus, kad veržtumeisi jame išsimaudyti. Kasmet pilna dumblių, o dugnas prišiukšlintas. Todėl bus atliekamas eksperimentas Parnidžio įlankoje: specialiu tinklu atitvertas vandens plotas ir sukurtos dirbtinės salos su vandenį valančiais – azotą ir fosforą iš jo pasisavinančiais augalais. To dar nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų regione“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.

Žalią šviesą tokiems darbams vykdyti uždegė gautas finansavimas iš Pietų Baltijos programos.

Įkvepia prisiminimai

Neringos turizmo specialistai yra ne kartą pabrėžę, kad civilizuoto pliažo įkūrimas ant Kuršių marių kranto gerokai pailgintų sezoną. Poilsiautojai itin mėgsta maudytis jūroje, o jos vanduo įšyla labai lėtai. Maudynes Kuršmarėse galima pradėti jau gegužės pabaigoje.

Neringos vicemeras Dovydas Mikelis yra sakęs, kad įkurti visiškai naują pliažą pamaryje realu, nes patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai.

„Pagal detalųjį planą, į pietus nuo sporto mokyklos, Parnidžio įlankoje, numatytas apie 200 metrų ilgio paplūdimys. Esame kurortinė teritorija, vietos žmonių labui ir atvykstančiųjų gerovei privalome teikti paklausą turinčias paslaugas. Pats augau greta esančioje Kopų gatvėje ir, būdamas vaikas, kasdien bėgdavau į tą pamario pliažą. Bangų nėra, o vanduo – šiltas, seklu. Nubėgi, išsimaudai, grįžti pas mamą“, – pasakojo jis.

Pusiasalio gyventojai iki šiol su nostalgija prisimena tą pamario pliažą. Yra išlikusios praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio nuotraukos, kuriose matyti švarus smėlis, marios ir besilepinantys vandens pramogomis žmonės.

„Ten būdavo „varlinukas“, kuriame turkšdavosi vaikai arba maudynių išsiilgę suaugusieji. Tiesa, anuomet dar nebuvo pastatyti molai, reikalingi sporto mokyklai, jachtklubui. Įrengus prižiūrimą, švarų paplūdimį, manau, jis vėl būtų populiarus. Visi žinome, kad jūroje maudynių sezonas prasideda palyginti vėlai, o seklių marių vanduo būna šiltas jau vėlyvą pavasarį. Be to, ne visi nueina tuos 2 kilometrus iki jūros. Šeimoms su mažais vaikais, senjorams pačiame Nidos centre esantis pliažas būtų tikra poilsio oazė“, – pasakojo A. Feser.

Aušra Feser: „To dar nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų regione.“

Įrengtas pamario paplūdimys būtų prižiūrimas taip, kaip ir pajūrio pliažai: smėlis – reguliariai valomas, budėtų gelbėtojai, būtų persirengimo kabinos, kita infrastruktūra.

Pasitelks biotechnologijas

Pagrindinė priežastis, kodėl Parnidžio įlankoje iki šiol niekas nesimaudo, juolab nėra oficialaus pliažo, – atgrasus Kuršmarių vanduo. Jis dažnai „žydi“, vandenyje gausu organinių dalelių, dumblių.

Todėl mokslininkai nutarė pasinaudoti pasauline praktika, taikoma įvairiose su vandenų eutrofizacija susiduriančiose šalyse, ir į pagalbą pasitelkti biotechnologijas.

Anot KU profesoriaus dr. Artūro Razinkovo-Baziuko, Nidoje ketinama specialiu tinklu atitverti marių plotą tarp dviejų moliukų.

„Tas tinklas neleistų į paplūdimio zoną patekti įvairioms plūduriuojančioms žolėms, dumbliams, šiukšlėms. Būtų sukurtas savotiškas baseinas. O įdomiausia dalis – plūduriuojančios, dirbtinės salos toliau nuo kranto. Didžiausią įtaką marių užterštumui daro azoto ir fosforo junginiai vandenyje. Šios cheminės medžiagos, jų perteklius ir lemia labai gausią dumblių, kitų mikroorganizmų populiaciją, ir vanduo tampa purvinas, netinkamas maudytis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo mokslininkas.

Dirbtinėse salose būtų pasodinti specialiai atrinktų rūšių augalai – tie, kurie itin greitai, gausiai šaknimis pasisavina azotą ir fosforą.

„Tai būtų tarsi gyvieji vandens valymo įrenginiai. Šiemet, pradėję įgyvendinti trejus metus truksiantį projektą, atliksime daug analizių. Salose būtina įkurdinti vietinius augalus, todėl reikia išsiaiškinti, kurios konkrečiai rūšys tinkamiausios, efektyviausios. Turime apie 30 rūšių sąrašą. Galiu paminėti gluosnius, bet apie konkrečias pelkių, vandens augalų rūšis, kurias naudosime, kalbėti dar anksti“, – dėstė profesorius.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka.

Atlikus tyrimus, parengiamuosius darbus, jau pačioje Parnidžio įlankoje eksperimentas prasidėtų kitų metų pavasarį.

Stebės pokyčius

„Pastatysime tinklą, įrengsime dirbtines salas ir stebėsime, kokie pokyčiai vyksta, ar vandens kokybė gerėja. Taip pat ir dugnas bus išvalytas. Manau, viskas bus gerai, nes metodika, kurią taikysime, yra naudojama daugelyje pasaulio šalių, ja remiantis sukurtas net verslas. Tikiuosi, jau kitais metais poilsiautojai galės mėgautis nauju pliažu ant marių kranto“, – vylėsi A. Razinkovas-Baziukas.

Aplinkosaugos eksperimentas bus vykdomas ne tik Nidoje, bet ir Juodkrantės šiaurinėje dalyje. Ten, pasitelkiant panašią biotechnologinę metodiką, bus bandoma stabdyti krantų eroziją.

Trejų metų projektui Nidoje ir Juodkrantėje iš Pietų Baltijos programos lietuviams skirta apie 100 tūkst. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"