Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Nidos švyturiui prašo valstybės apsaugos

 
2017 02 07 6:00
Senasis Nidos švyturys. 1916 m. LŽ archyvo nuotrauka

Neringos miesto savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) siekdama, kad Nidos švyturys ant Urbo kalno, seni laiptai ir buvęs švyturininko namas būtų saugomi nacionaliniu lygiu.

KPD švyturio kompleksą jau įtraukė į statinių ir vietovių, kuriems šiemet bus rengiama apskaitos dokumentacija, sąrašą. Ekspertų komisija turės nustatyti vertingąsias savybes.

Esą įrašius kompleksą į Kultūros vertybių registrą jį būtų galima apsaugoti nuo galimos žalos bei pritraukti investicijų paveldui prižiūrėti. Svarstoma ir apie senojo, sunaikinto švyturio tikslios vietos nustatymą, archeologinius tyrimus. Taip pat užsibrėžtas tikslas sutvarkyti bei pritaikyti turizmui visą Urbo kalną.

Dabartinis Nidos švyturys stovi beveik toje pačioje vietoje kaip ir senasis, statytas XIX amžiuje. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Slėpinių netrūksta

1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, besitraukiantys vokiečių kareiviai senojo Nidos švyturio (statyto dar 1874 m.) bokštą susprogdino. 1945-aisiais jis buvo atstatytas, o 1953 metais – perstatytas. Dabartinis švyturys – tai gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis – 29,3 metro.

Retas turistas žino, kad 200 senų laiptelių, vedančių iš Nidos centro į Urbo kalną, slepia vokiškojo Kuršių nerijos laikotarpio inkliuzą. Kylant nuo apačios, ties buvusio švyturio prižiūrėtojo namu, ant 71-ojo laiptelio, viename iš akmenų akylesni keliautojai gali pastebėti iškaltą svastiką. Spėjama, kad ji iškalta tarpukariu, kai Nida priklausė Vokietijai. Nidoje ir netoli esančioje Pilkopėje tada buvo aviacijos, sklandymo mokyklos. Žmonės svastikomis puošė net vėtrunges, šis ženklas dar nebuvo siejamas su Antrojo pasaulinio karo baisumais.

Kita įdomybė – Urbo kalno pietinėje dalyje pašlaitėje tarp pušų riogsantys raudonų plytų ir betono luitai. Manoma, kad jie – iš susprogdinto švyturio. Įdėmiau apžiūrėjus nuolaužas ant kelių plytų galima aptikti įspaudus su užrašu PATER WALDE. Gali būti, kad plytos mariomis buvo atplukdytos ar atvežtos ledu iš tuomečio Patersvaldės kaimo, kuris yra dabartinėje Kaliningrado srityje prie Znamensko. Pietrytinėje Urbo kalno papėdėje stovi ir buvęs švyturininko namas, kuriame tarpukariu veikė lietuviška mokykla ir vaikų darželis.

Kylant nuo apačios, ties buvusio švyturio prižiūrėtojo namu, ant 71-ojo laiptelio, viename iš akmenų akylesni keliautojai gali pastebėti iškaltą svastiką. Tačiau kai šis ženklas ten atsirado, jis dar nebuvo siejamas su karo baisumais. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Pasak Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Žemaitienės, stebėtina, kad šie objektai iki šiol yra ne paveldosauginiai. „Manome, kad vertingas yra visas švyturio kompleksas, tačiau jis nėra saugomas ar net plačiau tyrinėtas. Tuo labiau beveik nepateikiama jo istorija. Tikimės KPD ekspertų vizito, kurie nustatys vertingąsias savybes, o vėliau savo žodį turėtų tarti Kultūros paveldos centras. Švyturių Lietuvoje turime labai nedaug, todėl juos reikia saugoti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos merijos specialistė.

Laisvunas Kavaliauskas.

Ieškotų pamatų

Vienas iš Neringos merijos siūlymų – atrasti pirmojo švyturio tikslią vietą ir ją pažymėti arba net jo likučius eksponuoti turistams. „Manoma, kad senasis švyturys stovėjo į pietvakarius nuo dabartinio, tačiau trūksta išsamesnių tyrimų. Galimi keli variantai, kurie bus pasirinkti suderinus pozicijas su aplinkosaugininkais, nes Urbo kalnas yra geomorfologinis draustinis. Archeologai georadaru galėtų rasti švyturio vietą. Ji turėtų būti pažymėta, įrengtas stendas su informacija. O gal paaiškės, kad po smėliu glūdi ir XIX amžių siekiantys pamatai, kuriuos būtų galima eksponuoti“, – svarstė G. Žemaitienė. Ji pridūrė, kad sutvarkyti Urbo kalną ir pritaikyti jį pažintiniam turizmui planuojama kitais metais, jei pavyks šiemet gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad kasinėti kalno aklai ieškant pirmojo švyturio likučių nebus leidžiama. „Bet jei archeologai nustatytų tikslią pamatų vietą, būtų galima svarstyti apie jų atidengimą ir demonstravimą. Gerai, kad Neringos savivaldybė pagaliau ryžosi kreiptis į Kultūros paveldo departamentą. Švyturys ir jam priklausantys objektai yra unikalūs, tad jau seniai turėjo būti saugomi valstybės. Vien švyturininko namas susijęs su turtinga istorija, nes po 1923 metų ten veikė lietuviška mokykla“, – teigė parko vadovė. Pasak jos, tai, kad Urbo kalno istorinis paveldas oficialiai nėra pripažintas kultūros paveldo objektu, trukdo plačiau skleisti informaciją. „Jei būtų atitinkamas paveldosauginis statusas, būtų galima greičiau gauti ir lėšų tokiems objektams sutvarkyti. Atitinkami saugikliai neleistų sunaikinti vertingųjų dalykų“, – pabrėžė A. Feser.

KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas informavo, kad unikalus yra visas Nidos švyturio kompleksas. „Nors pirmojo švyturio nebėra, tačiau išliko nemažai reliktų iš tų laikų. Vertinga pati aplinka. Aplinkybė, kad dabartinis Nidos švyturys statytas sovietmečiu, nereiškia, jog jis negali būti įtrauktas į saugomų objektų sąrašą. Klaipėdos švyturio taip pat nėra Kultūros vertybių registre, tad ir dėl jo galėtų būti svarstoma. Abu jie stovi senųjų, istorinių, švyturių vietose“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė paveldosaugininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"