Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Nidos švyturys įkvėpė socialinei akcijai

 
2017 08 24 9:15
Aidas Jurkštas

Beveik prieš metus užgesinus senąjį švytuoklinį Nidos švyturio žibintą, jo šviesos pasiilgę žmonės pasiryžo patys finansuoti naujos lempos pirkimą ir montavimą. Tai esą galėtų būti puiki dovana kitąmet minimam valstybės šimtmečiui.

Į Susisiekimo ministeriją kreipėsi apie 260 buriuotojų bei jų šeimų, per 400 parašų anksčiau surinkta elektroninėje peticijoje, taip pat jau pradėti kaupti pinigai. „Niekur pasaulyje nekyla toks ažiotažas dėl senojo spindulio grąžinimo. Jo ginti stoja vis daugiau ir daugiau lietuvių. Tai galima vadinti precendentu pasaulio švyturių istorijoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė knygą „Lietuvos švyturių istorija“ parašęs farologas Aidas Jurkštas.

Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad jau gauta privataus rėmėjo skirti 7 tūkst. eurų, iš viso bus surinkta tiek lėšų, kiek jų reikės naujai švytuoklinei lempai įrengti.

Buriuotojų žingsnis

Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) pernai lapkričio viduryje išjungė sovietinį Nidos švyturio žibintą, kuris skleidė šviesą apsisukdamas visus 360 laipsnių. Neringiškiai iškart pajuto skirtumą ir tikino, kad Nida tapo kitokia. Mat senasis žibintas ir jo spindulys po švyturiu suburdavo Neringos gyventojus bei lankytojus, įvairių renginių organizatorius. O dabar vakare užklydusiuosius prie Nidos švyturio pasitinka tamsa, tik tam tikru laiko intervalu blyksi LED lempos šviesa.

„Senasis Nidos švyturio spindulys lėmė vietovės kultūrinio kraštovaizdžio gyvumą ir savitumą“, – tvirtino neringiškiai. Jų manymu, biurokratinis sprendimas tiesiog griauna vietovės dvasią, esą naikina Lietuvos kaip jūrinės šalies kultūros paveldą.

Šį mėnesį, kai vyko jubiliejinė, 50-oji, Kuršių marių regata, parašais savo poziciją išreiškė ir buriuotojai bei jų šeimos. Surinkta apie 260 parašų. Anot Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento Naglio Nasvyčio, senasis švyturio spindulys buvo itin ryški kultūrinio kraštovaizdžio dalis. „Nidos švyturio švytuoklė buvo vienas iš teigiamų emocinių užtaisų. Besisukantį spindulį matydavome net kitame marių krante, ypač jis džiugindavo plaukiant prastu oru. Todėl jau žinau, jog atsiras norinčiųjų finansiškai prisidėti, kad būtų grąžintas senasis spindulys“, – „Lietuvos žinioms“ sakė buriuotojas.

Jo žiniomis, sovietmečiu įrengto žibinto mechanizmo atgaivinti nepavyktų, todėl realiausia – nupirkti bei sumontuoti šiuolaikinę lempą, kuri taip pat suktųsi 360 laipsnių ir švytuotų. „Technologijos keičiasi, jos modernėja. Specialistai patvirtino, kad būtų galima nupirkti ekonomiškų LED lempų pagrindu pagamintą mechanizmą, jis suktųsi švyturyje. Galbūt pavyktų šią idėją realizuoti kitais metais, per valstybės šimtmetį. Švyturys juk rodo kelią į tikslą, švyturio motyvas buvo vaizduojamas ir mūsų piniguose – lituose“, – samprotavo N. Nasvytis.

Unikali iniciatyva

Beveik metus tebesitęsianti kova dėl švyturio spindulio įgauna naują pagreitį ir dėl konkrečių biurokratinių užmojų. Pasak Neringos mero D. Jasaičio, jei reikės, bus surinkta kad ir tūkstantis parašų bei pasiūlyti galimi LSLA ar Susisiekimo ministerijos variantai.

Aidas Jurkštas: „Nesu niekur pasaulyje girdėjęs, kad žmonės taip gintų senąją švyturio šviesą.“

„Vienas rėmėjas jau paaukojo 7 tūkst. eurų. Svarstoma, kad iš viso reikėtų apie 20 tūkst. eurų, ir mes juos surinksime arba iš privačių asmenų, arba skirsime iš savivaldybės biudžeto. Ta švyturio šviesa 70 metų mus džiugino, kartų kartos su ja užaugo, o tai, kas dabar padaryta, yra pasityčiojimas. Tai – jau nebe švyturys. Artimiausiu metu kreipsimės į atsakingas institucijas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino meras. Anot jo, fizinių asmenų pinigai, kaip tikslinė parama švyturiui, būtų pervesti į Neringos merijos sąskaitą. „LSLA turėtų skelbti konkursą tai lempai pirkti, montuoti, o tai finansuotų savivaldybė rėmėjų arba iš dalies savo lėšomis“, – sakė meras.

Visgi, kaip teigė farologas A. Jurkštas, techniškai įgyvendinti grąžų sumanymą gali būti ne taip paprasta. „Susikirto du dalykai: navigacinis ir socialinis, emocinis. Švyturys pirmiausia yra orientyras laivams, o po modernizacijos ši funkcija vykdoma – LED lempos blyksi.

Bet nebeveikia švytuoklinis žibintas, kuris buvo toks svarbus tiek vietiniams žmonėms, tiek buriuotojams. Tačiau pakeisti sovietinę lempą nauja gali būti keblu, mat visi mūsų veikiantys švyturiai sujungti į vieną bendrą sistemą. Jei Nidoje išjungiamos lempos ir pakeičiamas mechanizmas, gali kilti problemų dėl bendro tinklo, sinchronizavimo“, – pasakojo švyturių žinovas.

Daugybę veikiančių ir užgesintų švyturių visame pasaulyje aplankęs farologas tikino, kad tokio atvejo kaip Nidoje niekur neregėjo. „Kai kur yra vietų, kur švyturys būna pačiame mieste, kaip yra Nidoje. Neretai jo šviesa išjungiama, nes jis nebeatlieka navigacinės funkcijos, ir niekas dėl to nekelia bangų. O Neringoje žmonės negali susitaikyti su pasikeitimais, ir tai yra išskirtinė situacija. Nesu niekur girdėjęs, kad žmonės taip gintų senąją švyturio šviesą“, – pripažino jis.

Neringoje jau pradėtos rinkti privačių rėmėjų lėšos, kurios būtų skirtos naujam, švytuokliniam Nidos švyturio žibintui. Deniso Nikitenkos nuotrauka.

Daug neiškumų

Šiuo metu nauja įranga už maždaug 170 tūkst. eurų jau sumontuota Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios švyturiuose.

Naujieji švyturių žibintai dabar šviečia ryškia balta šviesa, todėl ją lengva atskirti nuo kitų objektų skleidžiamos gelsvos šviesos. Šviesos charakteristikos yra tokios pačios, kokios nurodytos jūrlapiuose bei navigaciniuose leidiniuose.

Pasak LSLA direktoriaus Robertino Tarasevičiaus, principinio nusistatymo jokiu būdu nekeisti Nidos švyturio žibinto nėra.

„Svarbiausia, kad švyturys efektyviai atliktų navigacinę funkciją, o ar veiks dabartinės lempos, ar bus sumontuotas naujas žibintas, didelio skirtumo nėra.

Žinoma, pati administracija nefinansuos pakeitimų, bet jei bus gauta reikiama lėšų suma, tada bus galima svarstyti.

Tai ne tik pinigų klausimas, bet ir technologijų, todėl skubėti su išvadomis dar negalima. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar kas nors apskritai gamina šiuolaikinius standartus atitinkančias tokias švytuoklines švyturių lempas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Pokalbininkas pridūrė, kad nupirkti ir sumontuoti vien žibintą ilgai neužtruktų, bet reikėtų keisti visą mechanizmą. „Suprantu žmonių norus ir iniciatyvą. Tačiau, pavyzdžiui, neaišku, kas prižiūrės švyturius po reorganizacijos“, – pridūrė jis. Vyriausybė yra nusprendusi reorganizuoti LSLA ir prijungti ją prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos.

Lietuvoje iš viso yra 7 švyturiai: Šventojoje, Klaipėdoje, Juodkrantėje, Pervalkoje (vienintelis, esantis vandenyje), Nidoje, Ventės rage ir Uostadvaryje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"