Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Nudaužyta istorinė tiesa

 
2017 02 20 6:00
Taip atrodo Jonui Nastopkai pastatytas paminklas, nuo kurio nuluptas Vyčio kryžius ir užrašas, bylojęs, kad čia palaidotas karžygys, žuvęs kovoje su bolševikais.Vidučio Šeškaus nuotraukos
Taip atrodo Jonui Nastopkai pastatytas paminklas, nuo kurio nuluptas Vyčio kryžius ir užrašas, bylojęs, kad čia palaidotas karžygys, žuvęs kovoje su bolševikais.Vidučio Šeškaus nuotraukos

Per visus atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus nesugebėta sutvarkyti garsaus Biržų krašto savanorio Jono Nastopkos paminklo, nuo kurio sovietmečiu buvo nuluptas Vyčio kryžius bei užrašas, bylojęs, kad tai – bolševikų auka.

Biržus jau daugiau kaip 40 metų reprezentuoja centrinėje miesto aikštėje 1976-aisiais pastatytas paminklas, skirtas 21-erių nusižudžiusiam socializmo šaukliui Juliui Janoniui. Tačiau kovoje už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiam vienam narsiausių Lietuvos karininkų, J. Janonio klasės draugui Jonui Nastopkai 1936 metais Biržuose pastatytas paminklas stovi sudarkytas – nuo jo nuluptas savanorių simbolis – Vyčio kryžius bei užrašas, atspindėjęs tai, už ką kovojo šis Vyčio kryžiumi apdovanotas savanoris.

Atsainūs ir abejingi

Lietuvos šaulių sąjungos Biržų Stepono Giedriko-Giriečio 501-osios šaulių kuopos vadas Vidutis Šeškas „Lietuvos žinioms“ apgailestavo, kad beveik prieš 27 metus atkūrę nepriklausomybę vis dar neatsirenkame, kam derėtų rodyti pagarbą, negerbiame savo tautos didvyrių. Pasak V. Šeško, dėl mūsų atsainumo ir abejingumo tautos istorijai, per visus atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus niekas nesiėmė atstatyti Biržuose esančio sovietmečiu nuniokoto paminklo, skirto už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiam J. Nastopkai.

V. Šeškas pabrėžė, kad būsimasis nepriklausomybės kovų savanoris, žinomas kaip pirmais karininkas, kuris žuvo Panevėžio apskrityje vykusiuose susirėmimuose Jonas Nastopka (1897–1919) ketino tapti matininku, o šios specialybės mokėsi Rygoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją, buvo mobilizuotas į carinę kariuomenę, įstojo į Saratovo karo mokyklą, kurią ir baigė. Prasidėjus Rusijoje revoliucijai, jis tarnavo Vitebske kariniame lietuvių batalione, o šį išformavus grįžo į Lietuvą ir kaip mokslo ragavęs žmogus, pabaigęs mokytojų kursus, ėmėsi mokytojauti, o galop įsidarbino milicininku. 1919 metais Biržus užėmus bolševikams, įveikęs įvairias kliūtis, J. Nastopka tapo besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoriu, kuopos vadu. Nuo bolševikų gindamas Panevėžį 1919 metų gegužę, būdamas 22 metų, karininkas J. Nastopka žuvo. Kadangi vykstant susirėmimams nebuvo galimybės jo palaikų pervežti palaidoti į gimtinę, jo, išpažinusio evangelikų reformatų tikėjimą, karstas buvo patalpintas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje greta didikų Radvilų karstų. Po metų palaikai perlaidoti Biržų evangelikų reformatų kapinėse.

Paminklą atstatys

V. Šeškas teigė, jog netrukus po žūties J. Nastopka buvo apdovanotas kariniu apdovanojimu – Kryžiumi „Už Tėvynę“ (vėliau šis apdovanojimas pervadintas Vyčio Kryžiumi). Iš pradžių ant Biržų kapinėse esančio jo kapo buvo pastatytas laikinas paminklas, o 1936 metais atidengtas puikus paminklas, pastatytas už kariškių bei ugniagesių suaukotas lėšas. Ant paminklo buvo pritvirtintas Vyčio kryžius, o užrašas bylojo, kad tai karžygys, žuvęs kovoje su bolševikais. V. Šeško teigimu, sovietmečiu buvo pareikalauta, kad ir Vyčio kryžius, ir raidės nuo paminklo būtų nuimti, nes jie pernelyg badė akis okupacinės sistemos atstovams. „Deja, pirmapradis paminklo vaizdas neatkurtas iki šiol“, – apgailestavo V. Šeškas. Jis teigė, jog jo vadovaujami šauliai siekė atstatyti paminklą ir netgi buvo suradę, kas tai padarytų, tačiau Biržų rajono savivaldybės paveldosaugininkė uždraudė tai daryti motyvuodama, kad paminklas – kultūros paveldo vertybė. „Kadangi mums buvo griežtai uždrausta tvarkyti visai Lietuvai svarbų kario savanorio paminklą, norėtume, kad tai padarytų pati savivaldybė. Tačiau ji nedaro“, – sakė V. Šeškas.

Biržų rajono savivaldybės paveldosaugos specialistas Dalius Mikelionis, neseniai pakeitęs šį darbą dirbusią kolegę, „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Lietuva, pirmus 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus stengusis įamžinti už tautos laisvę kovojusius partizanus, dabar kaip tik ir imasi įamžinti 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorius. „Biržai – miestas, iš kurio kilo net 52 Nepriklausomybės kovų savanoriai, kurių septyni už ypatingus nuopelnus apdovanoti aukščiausiu Lietuvos kariniu valstybiniu apdovanojimu – Vyčio kryžiumi. Tarp šių Vyčio kryžiaus kavalierių – pirmasis karininkas, žuvęs Panevėžio apskrityje vykusiose kovose už mūsų šalies laisvę Jonas Nastopka, kuriam artimiausiu metu reikalingą dėmesį parodys ir Biržų rajono savivaldybė“, – patikino D. Mikelionis. Jis teigė, jog kitais metais švęsimam Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui J. Nastopkos palaidojimo vieta turės būti sutvarkyta. Pasak jo, patiems šauliams to daryti neleista, nes valstybės saugomiems paminklams (tarp jų – ir J. Nastopkos palaidojimo vietoje stovintis paminklas) reikalinga ypatinga apsauga, bet kam panorėjusiam juos tvarkyti imtis darbų neleidžiama.

Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė teigė, jog J. Nastopkai skirtas paminklas niekuomet neatrodė apgailėtinai, buvo tvarkomas, prižiūrimas, tad Biržų valdžia, o drauge paminklosaugininkai nerodė iniciatyvos jį dar kitaip tvarkyti. Politikė pasidžiaugė šaulių iniciatyva grąžinti paminklui pirminį vaizdą, kas neabejotinai ir bus padaryta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"