TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nugalėti - smagu, tačiau svarbiau - dalyvauti

2008 05 13 0:00
Lietuvos studentų baigiamoji olimpinio festivalio šventė buvo jaunatviška ir nuotaikinga.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Gegužės 10 dieną Kauno sporto halėje įvyko paskutinis Lietuvos studentų olimpinio festivalio renginys - baigiamoji šventė. Praėjusį šeštadienį į Kauną suvažiavo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų jaunieji sportininkai, kurie prieš tai beveik 3 mėnesius įvairiose sporto šakose, meno konkursuose ir viktorinose olimpine tematika varžėsi dėl nugalėtojo titulo.

Per finalinės dienos renginius buvo apdovanotos geriausiai olimpiniame festivalyje pasirodžiusios aukštosios mokyklos. Tačiau pagrindinis renginio tikslas buvo ne puikūs rezultatai ir medaliai, o olimpinis principas - gausiai dalyvauti ir patirti malonumą aktyviai sportuojant. Per finalinį renginį į Kauną suvažiavo apie 3 tūkst. festivalio dalyvių, kurie savo jėgas išbandė keturiolikoje sporto šakų. Daugiausia dalyvių buvo užsiregistravę į trijulių krepšinio, futbolo, virvės traukimo ir gimnastikos visiems turnyrus. Tačiau taip pat nestigo ir virvės traukikų, smiginio meistrų bei aerobikos šokėjų. Per sporto turnyrus geriausiai pasirodė Lietuvos žemės ūkio akademijos jaunieji sportininkai, užėmę pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko Kauno medicinos universiteto, o trečioji - Vilniaus pedagoginio universiteto atstovams.

Lietuvos studentų olimpinį festivalį finansavo ir rėmė Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD) ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). KKSD šiam festivaliui skyrė 231 tūkst. litų. Lietuvos studentų olimpinį sporto festivalį finansiškai parėmė ir Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvoje. Projektą įgyvendino ir šventę organizavo Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA).

Baigiamasis Lietuvos studentų olimpinio festivalio šventės akordas -aukštųjų mokyklų aerobikos komandų pasirodymai ir folkloro ansamblių koncertas Kauno sporto halėje. Renginį vedė ir režisavo Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, kuris visada stengiasi dalyvauti ir padėti LSSA rengiant sporto šventes.

Festivalio baigiamosios šventės dalyvius sveikino Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas, Tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Rektorių konferencijos pirmininkas, VGTU rektorius profesorius Romualdas Ginevičius, Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Guo Zhitun ir gausi šios ambasados diplomatų delegacija.

Pirmasis masinis sporto renginys studentams

Kaip sakė Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, tokia studentų sporto šventė, kurios pagrindinis akcentas ne siekti rezultatų, o masiškai dalyvauti, Lietuvoje buvo surengta pirmą kartą. Šio olimpinio festivalio tikslas buvo pasiektas, nes organizatoriai ir rėmėjai stengėsi į sporto sąjūdį įtraukti kuo daugiau studentų. "Šiuo projektu norėjome paskatinti šalies aukštųjų mokyklų bendruomenę kreipti daugiau dėmesio į studentų fizinį aktyvumą, skleisti olimpines idėjas, didinti studentų iniciatyvumą dalyvaujant aukštųjų mokyklų sportiniame gyvenime, stiprinti studentų sveikatą, organizuoti aktyvų poilsį, skatinti studentus dalyvauti sporto renginiuose, kurie skirti visiems", - sakė LSSA prezidentas Č. Garbaliauskas.

Festivalio principas - bendravimo džiaugsmas, šūkis - "visi kaip vienas".

Nors LSSA prezidentas olimpinį festivalį vadina pavykusiu, tačiau dar yra daug kur tobulėti. "Norėtųsi, kad pagal dalyvių skaičių ateityje šis festivalis išaugtų į gerokai masiškesnį renginį; kiekvienais metais sportuojančių studentų vis daugėja, tačiau siekiant, kad šis reiškinys būtų masiškesnis, reikalinga didesnė valstybės parama. Pavyzdžiui, Vaikų ir jaunimo socializacijos programai valstybės biudžete šiais metais numatyta skirti 12 mln. litų, o studentų sportui - tik 122 tūkst., kurie atiteko tik 6 aukštosioms mokykloms", - sakė Č. Garbaliauskas. Prezidentas džiaugėsi, kad nemažai Lietuvos studentų dalyvaus Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse. Tai krepšininkai, lengvaatlečiai, dziudo meistrai ir daugelis kitų. Tačiau jų per būsimas olimpines žaidynes galėtų būti gerokai daugiau, jei didesnė dalis Lietuvos studentų pradėtų aktyviai sportuoti.

Masinis sportas ugdo pilietiškumą

Į studentų sporto festivalio baigiamąją šventę atvykęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas teigė, kad komitetui, morališkai remiančiam šį renginį, svarbu, kad kuo daugiau studentų būtų įtraukiama į masinio sporto renginius ir varžybas. Gal iš tų, kurie šiandien dalyvauja olimpinio festivalio varžybose, tik keliolika sieks tokių rezultatų kaip profesionalai, tačiau svarbiausia, kad jaunimas tiesiog sportuotų ir pajustų sporto skonį. "Per olimpinį festivalį svarbu ne rezultatas, o dalyvavimas ir bendravimo džiaugsmas, kurį patiria jauni žmonės. Juk tie, kurie sportuoja, geriau vieni kitus pažįsta, lengviau bendrauja, paprasčiau susikalba. Skatindami masinio sportavimo sąjūdį ir remdami moksleivių, studentų bei kitų bendruomenių masinio sporto šventes norime išugdyti ne tik sportuoti mėgstančius žmones, bet labiausiai norime, kad jie taptų geresni piliečiai, darbuotojai, verslininkai ar tiesiog puikūs žmonės", - išreiškė viltį LTOK prezidentas.

Valstybės institucijos, kuri finansiškai daugiausia prisidėjo organizuojant šią nuostabią studentų sporto šventę, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas pažymėjo, kad iki šiol Lietuvoje dominavo pernelyg formalus požiūris į sportą. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų tapo apatiški savo kūnui ir fiziniam aktyvumui beveik neskiria dėmesio. Statistikos duomenys taip pat nepalankūs mūsų šaliai. Tyrimai parodė, kad šalyje sportuoja tik 49 proc. gyventojų. Tuo metu kai Skandinavijos šalyse aktyviai sportuoja apie 75 proc. gyventojų.

"Įsitikinome, kad turėtume aktyviau propaguoti sportą visiems. Todėl bendradarbiaudami su Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komitetu bei šalies Prezidentu Valdu Adamkumi ėmėme platinti naujas sporto visiems iniciatyvas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą tam atsirado ir teisinis pagrindas, nes mūsų šalis ES įsipareigojo plėtoti masinį sportą. Jau pasiekėme, kad 250 tūkst. moksleivių aktyviai sportuoja, o šiandien, kaip matome, įvyko studentų olimpinis festivalis. Masinio sporto renginius taip pat organizuoja neįgaliųjų organizacijos, savivaldybės, seniūnijos, atskiri sporto klubai. Mes šiuo sąjūdžiu siekiame, kad kuo daugiau žmonių sportuotų ne tik siekdami rezultatų, bet ir dėl savo sveikatos", - sakė A. Raslanas.

Kaip teigė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius, šiai studentų olimpinei šventei neatsitiktinai buvo parinktos patrauklios ir populiarios sporto šakos, tokios kaip gatvės krepšinis, gatvės futbolas, aerobika, virvės traukimas ir panašiai.

Taip pat, pasak Departamento direktoriaus, svarbu, kad ir aukštosios mokyklos sudarytų tinkamas sąlygas studentams sportuoti.

Vienas iš rėmėjų - Kinijos ambasada

Šiemet finansinę paramą studentų olimpiniam festivaliui suteikė 2008 metų vasaros olimpinių žaidynių šeimininkės Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvoje. Naujieji rėmėjai festivaliui skyrė 35 tūkst. litų. Kinijos ambasados Lietuvoje antrasis sekretorius Džen Haitao sakė, kad ši parama - simbolinis geros valios ženklas. Šie metai labai svarbūs visai Kinijai, kadangi pirmą kartą šioje šalyje vyks olimpinės žaidynės.

Antrasis sekretorius Džen Haitao priminė, kad ambasada yra nuolatinė Lietuvos studentų sporto sąjungos rėmėja. "Tai jau trečias LSSA renginys, kurį remiame, esame užmezgę ryšius ne tik su LSSA, bet ir su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei kitomis Lietuvos sporto visuomenę atstovaujančiomis organizacijomis. Teikdami šią paramą siekiame, kad kuo daugiau žmonių Pekino žaidynių išvakarėse susidomėtų sportu ir olimpinėmis idėjomis. Taip pat stengiamės, kad tarp abiejų tautų: kinų ir lietuvių būtų kuo šiltesni ir geresni santykiai", - sakė D.Haitao ir palinkėjo Lietuvos sportininkams iš Pekino vasaros olimpinių žaidynių parsivežti kuo daugiau medalių.

Studentai varžėsi beveik du mėnesius

Lietuvos studentų olimpinio festivalio renginiai vyko keliais etapais. Projektas prasidėjo 2008 metų vasario mėnesį. Vasario ir balandžio mėnesiais vyko sporto šakų varžybos aukštosiose mokyklose: Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus pedagoginiame universitete, Mykolo Riomerio universitete, Kauno technologiniame universitete, Lietuvos žemės ūkio universitete, Kauno medicinos universitete, Lietuvos veterinarijos akademijoje, Klaipėdos universitete, Šiaulių universitete, Vytauto Didžiojo universitete. Karo akademijoje, Lietuvos kūno kultūros akademijoje ir Vilniaus universitete olimpinio atidarymo renginiai nebuvo rengiami, tačiau studentai buvo įtraukti į olimpinio festivalio renginius.

Aukštųjų mokyklų salėse buvo surengtos gatvės futbolo 5 prieš 5, gatvės krepšinio 3 prieš 3, rankinio 4 prieš 4 rungtynės. Taip pat vyko gimnastikos, orientavimosi, svarsčių kilnojimo, virvės traukimo, rankos lenkimo varžybos, bėgamos kroso distancijos. Universitetuose ir akademijose buvo žaidžiamas smiginis bei kiti populiarūs žaidimai. Surengtose 14-os sporto šakų varžybose dalyvavo daugiau nei 15 tūkst. studentų.

Per beveik du mėnesius vykusį studentų olimpinį festivalį aukštosios mokyklos, kurių sporto bazėse vyko varžybos, rungtynėms skyrė sporto aikštes ir reikalingą inventorių, kvietė teisėjus, rūpinosi medicinos ir technine pagalba.

Pajėgiausios komandos ir sportininkai buvo deleguoti atstovauti savo aukštajai mokyklai per finalinį olimpinio festivalio etapą, kuris gegužės 10 dieną buvo surengtas Kaune.

Vyko ir meno konkursai

Į studentų olimpinio festivalio programą buvo įtrauktos ne tik sporto šakų rungtys, bet ir meno darbų konkursai, kuriuose galėjo dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninio skyriaus studentai. Meno konkursui buvo teikiami įvairaus pobūdžio darbai: piešiniai, atvirutės, statulėles, ženkliukai ir kitokie kūriniai sporto bei olimpine tematika.

Per festivalį taip pat buvo surengtas fotografijų konkursas. Dalyviai šiam konkursui turėjo pateikti ne daugiau kaip tris fotografijas, padarytas 2007-2008 metais. Konkurso laureatų fotografijos olimpinio festivalio metu buvo eksponuojamos Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Fotografijų ir meno konkurso nugalėtojais pripažinti Lietuvos veterinarijos akademijos studentės Agneta Karpvaitė ir Silvija Lukoševičiūtė, taip pat Ramutė Motėjūnaitė iš Vilniaus pedagoginio universiteto ir Lina Balčiūnaitė iš Kauno medicinos universiteto. Festivalio dalyviams taip pat buvo surengta viktorina olimpine tematika. Jos nugalėtoju tapo Vilniaus pedagoginio universiteto studentas Paulius Šermukšnis.

Lietuvos studentų sporto istorija

Lietuvos studentų sporto sąjūdžio pradžia laikomi 1922 metai, tačiau dar ilgai nebuvo studentus vienijančios organizacijos. 1929 metais vykusios Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų olimpinės žaidynės paskatino Lietuvoje įkurti organizaciją, kuri rūpintųsi studentų sportu ir atstovautų jam užsienyje. 1930 metų kovo 15 dieną įsteigtas Akademinis sporto klubas (ASK). 1937 metų spalio 29 dieną Kauno kūno kultūros rūmuose dalyvaujant kitų aukštųjų mokyklų atstovams buvo įkurta Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS), kuri tvarkė ir administravo studentų sporto reikalus. 1940 metais Lietuvą inkorporavus į Sovietų Sąjungos sudėtį, studentų sportinis gyvenimas patyrė skaudžių permainų. Lietuvos studentai buvo izoliuoti nuo tarptautinio sporto. Nuo 1959 metų Tarptautinė universitetų sporto federacija (FISU) pradėjo rengti pasaulio universiadas. Mūsų sportininkai jose galėjo dalyvauti tik patekę į Sovietų Sąjungos rinktines. Daugelis gabių sportininkų neturėjo sąlygų varžytis su garsiais pasaulio sporto meistrais. Vis dėlto tarp lietuvių, patekusių į sovietų sporto rinktines, netrūko čempionų ir prizininkų.

1993 metais LSSA buvo priimta į Tarptautinę universitetų sporto federaciją (FISU). Nuo 1999 metų LSSA buvo priimta į Europos universitetinio sporto asociaciją (EUSA). Lietuvos studentų sporto asociacija yra visateisė FISU ir EUSA narė.

Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo šešiose pasaulio universiadose. Trijose žiemos: Zakopanėje (Lenkija), Jacoje (Ispanija) ir Muju-Chonju (Pietų Korėja) ir trijose vasaros: Bufalo (JAV), Fukuokoje (Japonija), Sicilijoje (Italija), Palma de Majorkoje (Ispanija). Taip pat startuota per šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, stalo teniso, orientavimosi sporto, rankinio ir badmintono) studentų pasaulio čempionatus. Svarbiausių laimėjimų sporto arenose pasiekė mūsų dailiojo čiuožimo meistrai P.Vanagas ir M.Drobiazko bei šuolininkė į aukštį N.Žilinskienė, iškovodami universiados sidabro medalius. Stalo tenisininkės R.Garkauskaitė ir K.Totilaitė per Australijoje vykusį pasaulio studentų stalo teniso čempionatą taip pat pelnė sidabro medalius.

LSSA pirmoji šalyje pradėjo rengti aerobikos čempionatus, įkurta Lietuvos studentų krepšinio lyga, atsirado Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų krepšinio lyga. Šių pirmenybių dalyviai: mokyklų rektoriai, dekanai, katedrų vedėjai.

Nemažai dėmesio studentų sporto organizacija skiria "Sporto visiems" sąjūdžiui. Organizuojami įvairūs sporto renginiai, metodinės konferencijos.

LSSA - savarankiška visuomeninė organizacija, vadovaujanti kūno kultūros ir sporto plėtojimo idėjoms tarp Lietuvos Respublikos studentų. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), sporto šakų federacijomis, ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.

Parengta bendradarbiaujant su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"