TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nuo Birutės kalno atsivers jūra

2014 07 04 6:00
Iškirtus medžius Birutės kalno papėdėje žmonės galėtų mėgautis daug platesne panorama ir vaizdu į jūrą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Legendomis apipintas Palangos Birutės kalnas sulauks medkirčių: jau rengiami planai jo papėdėje atverti erdves ir vaizdą į Baltijos jūrą nuo kalno.

Nors šie planai kol kas analizuojami, pačiame kurorte netruko pasklisti kalbos, neva kalnas bus nuskustas plikai kaip daugelis Lietuvos piliakalnių. Mat Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės vardu pavadintas kalnas yra ne kas kita, o senovės kuršių įtvirtinimas, ant kurio stovėjusi medinė pilis, vėliau – alkas, o dabar lankytojus pasitinka raudonų plytų koplyčia.

Vis dėlto Birutės parko tvarkytojai tikina, kad visų medžių tikrai neketinama iškirsti, planuojama tik atverti vaizdą į Baltijos jūrą.

Plynai nekirs

Jei pažvelgtume į senąsias, XIX amžiaus pabaigoje darytas nuotraukas ar prieš porą šimtų metų atsiradusius piešinius, išvystume visai kitokį Birutės kalną. Jis nebuvo toks apžėlęs medžiais, o jo papėdė jūros link apskritai buvo smėlynai. Prieš kelis šimtmečius nuo kalno viršūnės žmonėms atsiverdavo įspūdinga panorama, jūros vaizdai. Tačiau bėgant metams visa teritorija vis labiau ėmė želti, medžiai – aukštėti, jų lajos – platėti, ir dabar tėra dvi kuklios proskynos, pro kurias galima pasigrožėti Baltijos bangomis.

Valdas Pakusas. / palangostiltas.lt nuotrauka

Todėl nuo pernai pradėjus tvarkyti visą Birutės parką, savo eilės laukia ir garsusis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos Birutės vardu pavadintas kalnas. Pasak Palangos miesto botanikos parko direktoriaus Valdo Pakuso, greta įvairiausių darbų įrašyti ir medžių kirtimas, jų genėjimas ant Birutės kalno bei jo papėdėje. „Galiu patikinti, kad taip, kaip Vilniuje Gedimino, Birutės kalnas nebus iškirstas, mat žmonės yra pripratę prie augančių ant jo medžių. Tačiau apačioje, vakarinėje kalno pusėje tarp kalno ir kopų esantis pušynas bus pašalintas. Ne visur, nes kai kur ten yra pelkės, ir jas toliau maskuos krūmynai. Mūsų tikslas – nuo Birutės kalno jo lankytojams atverti erdves į jūrą“, - teigė V. Pakusas. Parko vadovas akcentavo būtent prieškopio medynus, kurie dabar ir užgožia visą nuostabų vaizdą į Baltijos jūros tolius. „Užlipęs ant kalno esi aukštai, bet jūrą matai vos akies krašteliu. Yra tik kelios proskynos, nors galėtų atsiverti daug didingesnis vaizdas“, - sakė jis.

Tiesa, kalbama apie 2016-uosius metus, kai jau bus baigiamas viso Birutės parko tvarkymo projektas. „Dabar neaišku, nei kiek medžių, nei kas juos kirs, nei už kokius pinigus. Kalbame apie idėją. Kita vertus, žmonių neturėtų gąsdinti tokie planai, nes Birutės kalnas pirmiausia yra piliakalnis, o mūsų šalyje piliakalniai daugelyje vietų pamažu atveriami pašalinant medžius. Ir nuo to jie tik gražėja, atsiveria senovinių gynybinių įtvirtinimų struktūros, priešpilio vaizdai“, - sakė V.Pakusas.

Pamiršta istorija

Birutės kalną ir jo papėdę prieš tris dešimtmečius ne vienus metus kasinėjęs, tyrinėjęs garsus Lietuvos archeologas profesorius Vladas Žulkus LŽ teigė, jog tai, kad bus iškirstos pušys, pačiam paveldosaugos objektui nepakenks. „Kaip tik augančių medžių šaknys ardo kultūrinius sluoksnius po žeme. Juk Birutės kalnas ne šiaip kokia kopa - tai senovės kuršių pastatytas gynybinis įtvirtinimas, piliakalnis. Dabartinė Palanga ir dalis Kretingos, Klaipėdos rajonų buvo ankstyvųjų viduramžių kuršių Mėguvos žemė, o Palanga – jos centras, prekybos uostas“, - pasakojo mokslininkas. Jam kasinėjant Birutės kalną pavyko rasti ir buvusių medinių gynybinių įtvirtinimų liekanų, senovės gyvenvietės pėdsakų kalno papėdėje, unikalią paleoastronominę stebyklą, alką.

Birutės kalnas 1875 m. piešinyje. / Iliustracija iš Malgorzatos Omilanowskos knygos "Nadbaltyckie Zakopane Polaga w czasach Tyszkiewiczow" (Pabaltijo Zakopanė Palanga Tiškevičių laikais)

„Ar ten stovėjusi pilis? Manome, kad ji stovėjo X-XIII a., nes yra žinomas XV a. pradžios dokumentas, kuriame aprašomas 1161 metų danų karaliaus Voldemaro išsilaipinimas Palangoje ir pilies sudeginimas. Toks paminėjimas labai svarbus, nes Palanga taptų viena seniausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėtų gyvenviečių Lietuvoje. Tik kažkodėl patys palangiškiai, kai kurie istorikai šios datos nemini, esą ji nėra objektyvi dėl vėlyvo šaltinio“, - paslaptis atskleidė profesorius.

Vėliau, dar tebesant įtvirtinimams, apie XIV-XVI a. ant Birutės kalno veikė alkas, tiems laikams itin moderni ir unikali paleoastronominė dangaus šviesulių stebykla, turinti stulpinę sistemą. „Anuomet ant kalno tikrai jokių medžių nebuvo, buvo gynybiniai įtvirtinimai. Juk ne šiaip sau dabar Lietuvoje vienas po kito atveriami piliakalniai. Taip atkuriamas autentiškas jų vaizdas“, - teigė Klaipėdos universiteto prof. V. Žulkus. Botanikos parko vadovas patikino, kad rytinė Birutės kalno dalis nebus liečiama, pjūklai darbuosis tik vakarinėje jo dalyje.

Pagal seną, bet moksliniais tyrimais nepatvirtintą legendą, Birutės kalne 1382 metais palaidota pati Kęstučio žmona, buvusi Palangos alko vaidilutė Birutė. Esą būtent dėl to dar viduramžiais buvo pastatyta ir koplyčia, po kuria archeologai iki šiol nėra kasęsi. Manoma, kad po ja ir gali būti vaidilutės kapas.

Vikingų klestėjimo laikais (VIII-XI a.) Palanga buvo reikšmingas rytinių Baltijos pakrančių prekybos uostas, todėl net neabejojama, kad ant Birutės piliakalnio būta ir rimtų gynybinių įtvirtinimų siekiant apsisaugoti nuo šiaurės žmonių (danų, švedų, norvegų) antpuolių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"