TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nuo įnamių savivaldybes vaduojantys įstatymų leidėjai apsižiūrėjo persistengę

2016 05 06 10:47
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas metams pratęsė terminą, per kurį prie savivaldybių prisiregistravę žmonės turėtų susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti. Tačiau kitąmet šį dokumentą gali tekti taisyti dar kartą. Juk siekdami merijas išvaduoti nuo įnamių, įstatymų leidėjai kirto skaudų smūgį sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Grėsmė iškilo ir laukiantiesiems socialinio būsto.

Pirmieji signalai, kad įstatyme gali būti esminių spragų, pasiekė Nakvynės namus ir seniūnijas. Į šias įstaigas vis dažniau skambina nepritekliuje gyvenančios bei savojo būsto neturinčios šeimos ar vienišos mamos. Išgyvenama, kad pasikeitus įstatymui, bus netenkama itin svarbios finansinės paramos ar galimybės atžalas užregistruoti į ugdymo įstaigą.

Iki šiol į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą būdavo įtraukiami gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravę asmenys, kurie neturi gyvenamosios patalpos arba dėl kitų objektyvių priežasčių Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka negali deklaruoti gyvenamosios vietos. Asmuo į tokią apskaitą būdavo įtraukiamas savivaldybėje, kurioje jis gyvena.

Pagal naujausią Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisą nuo kitų metų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą – laikinai registruojami prie savivaldybių – ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose. Visi kiti iki šių metų vidurio privalo nurodyti faktinę gyvenamąją vietą.

„Jei žmogus Kaune nuomodavosi butą, o jo savininkas nesutikdavo, kad jam priklausantis turtas būtų nurodomas kaip nuomininko gyvenamoji vieta, nieko kito nelikdavo, tik atlikti asmens registraciją prie savivaldybės“, – pasakojo Kauno Centro seniūnas Marius Švaikauskas.

Savivaldybės įnamiais tapdavo ir kai kurie gyvenantieji pas artimuosius. Žmonės nenorėdavo prie savųjų būstų deklaruoti net savų giminaičių, nes yra įsitikinę, kad už tai turės mokėti didesnius mokesčius.

„Baimė dėl brangesnių komunalinių paslaugų, pašalpų praradimo arba galimybė netekti savo turto vertė žmones ieškoti išeičių. Viena tokių buvo galimybė būti įtrauktam į neturinčiųjų gyvenamosios vietos asenų sąrašą“, – sakė M. Švaikauskas.

Anot jų, būdavo tokių, kurie tikrosios gyvenamosios vietos nenurodydavo, nes kitaip netektų teisės į kompensacijas ar paramą. Tačiau nemaža dalis yra ir asmenų, gyvenančių būstuose, priklausančiuose to nepageidaujantiems šeimininkams.

Būna keblių situacijų

„Į mūsų įstaigą skambina vienišos mamos, kurios klausia patarimo, kaip gelbėtis iš padėties. Jei jos nuomojasi būstą, o savininkas nesutinka savo turto nurodyti kaip faktinės gyvenamosios nuomininkų vietos, tokiu atveju nebetenkama vaikams skiriamų pašalpų, jie negali lankyti darželių ar mokyklų“, – sakė Kauno Nakvynės namų vyr. socialinė darbuotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Virginija Vasiliauskienė.

Su panašia situacija susidūrė ir Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius. Į jį kreipėsi moteris, dėl sunkios materialinės padėties iš Šiaulių persikraustanti pas mamą į Kauną. Būsimoji mama papasakojo negalinti deklaruoti savo gyvenamosios vietos, nes būstas, kuriame ji ketina gyventi, tėra 13 kvadratinių metrų ploto. Pagal reikalavimus trijų asmenų šeimai jis per mažas.

„Mama sutinka deklaruoti dukrą savo bute, bet to pagal įstatymus negalima padaryti. Anksčiau problemą būtume sprendę paprastai – įtraukę moterį į neturinčiųjų gyvenamosios vietos apskaitą. Dabar vėlgi – to padaryti nebeįmanoma“, – pastebėjo pašnekovas.

Jo teigimu, situacija yra tikras galvosūkis įstatymų vykdytojams, nes nėra logiška, jog moteris ieškotų galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą pas svetimus asmenis. Ir tokių istorijų, pasak seniūno, artėjant įstatymo pataisos galiojimo pradžiai, bus dešimtys jei ne šimtai.

„Ruošiamės ir ašaroms, ir grasinimams. Reikia paanalizuoti, ko dar galime tikėtis, ir tam rengtis“, – sakė A. Vilkevičius.

Seniūnas patikino, kad ypatingai jautrios bus situacijos su besilaukiančiomis mamomis bei mažamečius auginančiomis sunkiai besiverčiančiomis šeimomis. Pastarosios, neturėdamos galimybės įrodyti, kur gyvena, neteks teisių į pašalpas. Be to, vaikai neteks galimybės lankyti ugdymo įstaigas. Kyla grėsmė ir laukiantiesiems socialinio būsto – nenurodę, kur gyvena, jie gali būti išbraukti iš pretenduojančiųjų į savivaldybės paramą eilės.

Atsiliepė retas

Šiuo metu Kaune į neturinčiųjų gyvenamosios vietos apskaitą įtraukti 8007 asmenys. Dar sausį seniūnai gavo savivaldybės pavedimus išsiuntinėti registruotus laiškus šiems asmenims. Kur siųsti korespondenciją žinota tik 1500 atvejų.

„Mes parašėme 150 laiškų, o atsiliepė tik trys žmonės. Jie buvo įsitikinę, kad tvarkos pasikeitimas – seniūnijos „išdaiga“. Rašė raštus ir mums, ir savivaldybei. Bet įstatymai yra įstatymai“, – patikino A. Vilkevičius.

Jo teigimu, nepatenkintųjų nauja tvarka bumas bus mėnesį ar du prieš įsigaliojant pataisai. Seniūnas įsitikinęs, jog ateityje tikrai bus atvejų, kai žmones reikės deklaruoti prie savivaldybės. Tokias išimtys įstatymų leidėjai, anot jo, turėtų numatyti iš anksto.

„Nekalbame apie tuos, kurie nakvoja ant suoliuko ir nenori būti užregistruoti Nakvynės namuose. Juos deklaruoti bus galima tiek pastarojoje įstaigoje, tiek prie savivaldybės. Keblumų kils ne asocialiems, bet tikrai išeities neturintiems asmenims“, – kalbėjo LŽ žurnalistės kalbinti seniūnai.

Jie patikino problemų per duris neišleisiantys bei ieškosią išeičių.

Bus daugiau skaidrumo

Centro seniūnas M. Švaikauskas neabejoja, kad įsigaliojus įstatymo pataisai bus daugiau skaidrumo būstų nuomos srityje. Jo teigimu, jei nuomininkas kreipsis sakydamas, kad buto savininkas nesutinka savo turto nurodyti kaip faktinės jo gyvenamosios vietos, bus domimasi, ar abi šalys yra sudariusios sutartį, ar mokami mokesčiai.

Kaip informavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo valdymo politikos departamento atstovai, savivaldybės jau nuo metų pradžios ėmėsi visų veiksmų informuodamos gyventojus apie būtinumą deklaruoti savo realią gyvenamąją vietą ir aiškindamos šio įstatymo naujoves, pvz., rašytinės būsto nuomos ar panaudos sutarties teikimas galimybes deklaruojant, terminuoto deklaravimo privalumus: „Tad tikėtina, kad didžioji gyventojų dalis, kurie ir iki tol realiai gyveno gyvenimui pritaikytose patalpose, t. y. nebuvo benamiai, įvykdys įstatymo reikalavimus ir deklaruos savo realią gyvenamąją vietą“.

Pasak advokatės Raimndos Lazauskienės, esminė naujovė įstatyme atsirado nuomojantiems būstą, kadangi norint deklaruoti gyvenamąją vietą kitiems asmenims priklausančiame, nuomojame būste, yra būtina pateikti jo savininkų sutikimą. „Nuosavybės teise valdantiems būsto savininkams baimintis šios įstatymo pataisos nereikėtų, kadangi yra numatyta galimybė nustatyti konkrečią datą, iki kurios leidžia gyventi nuomininkams ar įnamiams. Tai reiškia, kad suėjus nustatytam terminui, nuomininkų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Tuo pačiu numatoma, kad nurodomas terminas negali būti trumpesnis negu vienas mėnuo“, – paaiškino advokatė.

Anot jos, įstatymas tik nepaaiškina, kokiais būdais iš nuomotojų išprašyti sutikimą faktinei gyvenamosios vietos deklaracijai, jei jie vis dėlto atsisakys įnamiui palengvinti dalią.

VRM atstovai pabrėžė, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą tikrai reikėjo keisti, nes Lietuvos savivaldybių merai ne kartą kreipėsi į valstybės institucijas, nurodydami, kad situacija, kai gyventojai masiškai yra įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašus, arba, paprastai tariant, deklaruojami „prie savivaldybės“ iškreipia tikrąją padėtį ir sudaro prielaidas piktnaudžiavimams, pvz., kompensacijomis už šildymą vieniems gyvenantiems asmenims. Tokia situacija sudaro sunkumų surasti konkrečius asmenis, taip pat iškraipo tikrąjį savivaldybės gyventojų skaičių, kuris lemia ir GPM, skiriamą tai savivaldybei, kai, pvz., asmenys, nuolat gyvendami Vilniuje, lieka deklaravę savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"