Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Nuo Kaliningrado srities atsitversime tvora

 
2017 01 14 8:50
Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje./ Kazio Kazakevičiaus nuotrauka
Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje./ Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Lėšų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities numatyta šių metų valstybės biudžete. Iki šiol sausumoje valstybės sieną žymėjo tik specialūs ženklai ir 13 metrų pločio kontrolės juosta, kuria driekiasi pėdsakų juosta, patrulinis takas.

Valstybės sienos su Rusija apsauga šiemet bus stiprinama ne tik šalies biudžeto, bet ir Europos Sąjungos (ES) viešojo saugumo fondo lėšomis – iš jų bus įsigyjama moderni valstybės sienos stebėjimo sistema. Tikimasi, kad taip efektyviau bus apsaugoti mūsų valstybės bei kitų ES šalių ekonominiai interesai, taip pat žengtas dar vienas žingsnis stiprinant valstybės saugumą.

Politinės valios išraiška

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Galimybės Lietuvai atsitverti tvora nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities atsirado praėjusiais metais galutinai užbaigus valstybės sienos demarkavimo darbus, kurie buvo pradėti dar 2011 metais. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šiemet iš valstybės biudžeto pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus skiriama apie 3,6 mln. eurų fizinei sienai su Kaliningrado sritimi pastatyti. „Šių lėšų turėtų užtekti tvorai įrengti. Šalia tvoros bus sumontuota ir moderni valstybės sienos stebėjimo sistema, jai lėšų bus ieškoma kitais metais“, – aiškino E. Misiūnas.

Anot ministro, tai nebus kinų siena, o tik sustiprinta tvora, kuri leis užtikrinti, kad kontrabandininkai, nelegalai negalėtų patekti į mūsų šalį. Planuojama netrukus skelbti viešųjų pirkimų konkursus, o pati tvora bus pradėta tverti atšilus orams. Darbai turėtų būti užbaigti per šiuos metus. Tvora bus pastatyta maždaug 135 kilometrų ruože nuo Vištyčio apylinkių, kur susikerta trijų šalių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – valstybės sienos, iki Nemuno.

Lietuva iki šiol statė tvoras tik pasienyje su Baltarusija. Tačiau ir ten fizinė siena sumontuota kiek daugiau nei 100 km ruože, o bendras sienos ilgis siekia 600 kilometrų. Kartu įrengta ir moderni stebėjimo sistema, leidžianti lengvai aptikti sienos pažeidėjus. Panaši sistema sumontuota ir sienos su Rusija ruože Nemuno upėje.

Beje, valstybės sienos su Rusija bei Baltarusija apsaugai modernizuoti Lietuvai vos ne kasmet skiriama lėšų iš ES viešojo saugumo fondo. Ir šiemet iš šio fondo mūsų šalį pasieks 25 mln. eurų. Jie bus skirti stebėjimo sistemoms pasienyje su Baltarusija ir su Rusija tobulinti.

Tvorų nepakaks

Neabejojama, kad sustiprinta tvora pasienyje su Kaliningrado sritimi leistų sumažinti kontrabandos bei nelegalių migrantų srautus. Jų, pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, jau ir dabar yra labai sumažėję. Praėjusiais metais užfiksuoti 127 valstybės sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi pažeidimo atvejai, nors 2015-aisiais jų buvo net 215.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas priminė, kad nepakanka vien užfiksuoti sienos pažeidimą, reikia ir suspėti į jį reaguoti. „Stebėjimo sistemų efektyvumas paaiškėja tais atvejais, kai kokia nors kliūtis pristabdo neteisėtą asmenų patekimą į valstybės teritoriją per sieną. Tvora kaip tik tam pasitarnaus“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino A. Anušauskas. Pasak parlamentaro, pažeidėjams prireiks laiko perlipti tvorą. Jo turės pakakti ir VSAT pareigūnams, kad suspėtų atskubėti į incidento vietą. Tačiau, NSGK nario nuomone, savo teritoriją turėtume saugoti ne vien tvoromis, bet ir šiuolaikinėmis moderniomis priemonėmis, pavyzdžiui, bepilotėmis skraidyklėmis, kaip tai jau daro Rusija, Baltarusija.

„Lietuvai būtina stiprinti sienos apsaugą, nes ji yra ES paribio valstybė. Lietuvos valstybės sienos saugumas yra svarbus ne vien mūsų šaliai, bet ir visai ES“, – pabrėžė Seimo narys.

Diktuoja geopolitinė situacija

Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas teigė, kad ieškoti naujų sprendimų valstybės sienai su Rusijos Kaliningrado sritimi saugoti verčia ir negerėjanti geopolitinė situacija. Jis priminė neseną atvejį, kai Rusijos pareigūnai neteisėtai pateko į Estijos teritoriją, pagrobė Estijos pareigūną, parsigabeno jį į savo šalies teritoriją ir apkaltino neteisėtai kirtus valstybės sieną. Todėl, ministro teigimu, labai svarbu nesudaryti sąlygų tokiems incidentams. „Tvora – tarsi ženklas, kad kaimynę valstybę vertiname kaip galimą agresorę“, – pabrėžė E. Misiūnas.

Tai, kad tvora su Kaliningrado sritimi turi ir simbolinę reikšmę, „Lietuvos žinioms“ akcentavo Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. „Tokia tvora nesustabdys tankų ar kitokios karinės technikos, bet ji parodys, kad mes, tikėdamiesi geresnių santykių su Rusija, realiai įvertiname situaciją. Mes darome viską, kad būtų sumažintos Rusijos keliamos galimos grėsmės“, – teigė ji.

Beje, tvoromis atsitverti nuo Rusijos artimiausiais metais ketina ir mūsų kaimynės Latvija bei Estija. Estai palei sieną su Rusija 2018 metais planuoja pastatyti dviejų su puse metro aukščio tvorą, kurios bendras ilgis sieks apie 108 kilometrus. Tvoros nebus tik pelkėtuose sienos ruožuose, kur liks pasienio stulpai ir nutiesta kontrolės juosta.

Latvijoje tvora drieksis apie 90 kilometrų. Planuojama, kad tvoros atkarpos kaitaliosis su stebėjimo kamerų ir jutiklių sistemų stebimais sienos ruožais. Visos Latvijos valstybės sienos su Rusija ilgis – 270 kilometrų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"