TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nuo kirvio išgelbėtas A.Smetonos ąžuolas

2013 07 30 6:00
Taip ąžuolas atrodo dabar, nuo lurdo einant jūros link. Jokios informacinės lentelės nėra. Vytenio Almonaičio nuotrauka

Sodinti vardinius medelius, ypač ąžuolus, Lietuvoje jau seniai tapo tradicija. Tačiau kai kurie, nepraėjus nei šimtui metų, tampa tarsi bevardžiai. Taip nutiko Palangoje, Birutės kalno papėdėje, 1934 metais Antano Smetonos garbei pasodintam ąžuolui.

Daugelyje informacinių leidinių apie Palangos botanikos parką tarp lankytinų objektų minimas ir Lietuvos pirmojo prezidento A.Smetonos ąžuolas, 1934 metais pasodintas minint jo 60 metų jubiliejų. Tačiau dairykis po parką kiek nori, o lentelės, nurodančios, kuris tas ąžuolas, nėra. Ąžuolą tikrai žino nedaug kas. Istorikas Vytenis Almonaitis, savo senelio Lietuvos kariuomenės karininko Juozo Zaborskio albume rado įrodymą, kaip tas ką tik pasodintas ąžuoliukas atrodė 1934 metais. Nuotrauka pirmąkart viešai publikuota 2006 metais išleistoje V.Almonaičio sudarytoje knygoje "Lietuvos karininko fotoalbumas. Baltijos pajūris XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje". Medelį supo gėlynai, buvo ir užrašas "Tautos vado ąžuolas". Dabar apsilankę Palangoje jokio užrašo nerasite. Kodėl taip nutiko? Ar tai kurorto valdžios aplaidumas, ar kažkieno sąmoningas istorinės atminties ignoravimas?

Tarpukariu visi žinojo, kad tai tautos vado ąžuolas. Net nereikėjo jokios lentelės - gyvų gėlių užrašas medį rėmindavo. Žmonės jį vadino tiesiog Smetonos ąžuolu. Tačiau pats A.Smetona jo nesodino. Kaip teko vartyti suskaitmeninto A.Smetonos leisto "Lietuvos aido" puslapius www.epaveldas.lt svetainėje, gegužės 1 dieną Lietuvoje vykdavo medelių sodinimo šventės. 1934 metų gegužės 1 dienos laikraščio numeryje pranešta, kad visos Lietuvos mokyklos sodins medelius: "Jau gautas ministerio sutikimas, duotas įsakymas, kaip ir kasmet, visas mokyklas atleisti nuo mokslo vieną dieną medeliams sodinti." Ta pati žinutė informavo, kad Kaune, Karo muziejaus sodelyje, kai kurios studentų organizacijos bei "Jaunoji Lietuva" dalyvaus iškilmingai čia sodinant Tautos vado ąžuolą. Kitos studentų grupės dalyvaus kitose medelių sodinimo šventėse, kurioms vadovaus profesorius Tadas Ivanauskas. Gegužės 3 dienos numeryje pranešta, kad A.Smetonos garbei ąžuolas buvo pasodintas Klaipėdos vasarvietėje Smiltynėje, prie naujo tako į pajūrį. Gegužės 5 dienos numeryje pasidžiaugta, kad toks ąžuolas atsirado ir Marijampolėje, naujame miesto sode. Tą dieną prezidentui pasodinta daug ąžuolų. Vienas jų - Palangoje. Ilgiau pasiknaisiojus senoje spaudoje, turbūt būtų galima rasti, kokiuose miesteliuose. Ąžuolai prezidento garbei sodinti artėjant jo 60-mečiui rugpjūčio 10 dieną.

Kaip minima to meto spaudoje, A.Smetonos jubiliejaus iškilmės nukeltos į rugsėjo 8 ir 9 dienas, jos paskelbtos Tautos švente. Rugsėjo 11 dienos "Lietuvos aidas" informavo, kad Juodkrantės žvejai gražiausią 50 metrų aukščio kalną pavadino A.Smetonos vardu. "Klaipėdos apskrities viršininkas ponas Tolišius, atlikęs krikšto apeigas, kalną perdavė vietos maudyklių sąjungos pirmininkui Rėzai", - rašoma laikraštyje.

Palangoje, Birutės kalno papėdėje, gėlių trikampyje pasodintas prezidento A.Smetonos ąžuolas. Lietuvos kariuomenės karininko J.Zaborskio 1934 m. daryta nuotrauka. Publikuota V.Almonaičio knygoje "Lietuvos karininko fotomas. Baltijos pajūris XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje".

Paaukojo kitą

Tačiau bėgo metai, žmonių atmintis prastėjo. Vargu ar Palangoje poilsiautojų pasiteiravus, kas nors žinotų apie minėtą ąžuolą. Ypač kai iki šiol niekada jokios informacinės lentelės šalia nebuvo ir nėra. Sovietmečiu, suprantama, jos ir negalėjo būti. Kaip tikino Palangos botanikos parko direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Antanas Sebeckas, tai ąžuolą išgelbėjo nuo kirvio. "Iki manęs parke dirbęs miškininkas pasakojo, kad saugumiečiai teiravosi, kur tas Smetonos ąžuolas. Miškininkas parodė kitą netoliese augantį. Jį ir nukirto. Tikrasis liko sveikas, - sakė A.Sebeckas. - Nepriklausomybės metais medį aptvėrėme medine karčių tvorele, kad jaunimas su dviračiais nevažinėtų, nes buvo prasimanę savotišką pramogą - įsibėgėję dviračiais šokdavo per iškilusį žemių trikampį. Tačiau vėliau mums daug kas priekaištavo, kad negražu tokį garbingą ąžuolą kartimis rėminti, neestetiškai atrodo. Užpernai nuardėme."

Po šaknimis nesikas

Jokios informacijos ar išskirtinumo istoriniam ąžuolui iki šiol nėra. Tačiau, kaip tikino A.Sebeckas, metalinė kaltinė tvorelė aplink ąžuolą turėtų atsirasti jau šį rudenį. Dabar parkas renovuojamas. "Ant metalinės tvorelės pritvirtinsime užrašą su visa medžio istorija. Beje, ąžuolui parinkta vieta nėra pati tinkamiausia, tad jis vidutinės būklės, nėra labai augalotas, - pridūrė pašnekovas. - Aš, kaip miškininkas, būčiau parinkęs geresnę vietą. Tačiau tais laikais, jei palangiškiai norėdavo ką nors įamžinti, švęsti, vis dairydavosi vietos prie Birutės kalno. Taip ir ąžuolas čia pasodintas." Parko darbuotojai, norėdami jam pagerinti sąlygas, iškirto aplink augančius krūmus, nupjovė šalia kerojantį maumedį, kad saulės daugiau gautų.

Atnaujinant parką numatyta sutvarkyti ir ąžuolo aplinką. Pasak A.Sebecko, bus nukastas per bene šimtą metų nuo anksčiau čia vešėjusių gėlynų susiformavęs žemių kalnelis. Senoje nuotraukoje matyti, kad jo čia kadaise ir nebuvo. "Kai kam buvo kilę minčių pasikasti po ąžuolo šaknimis ir ištraukti sodinant pakastą kapsulę su įrašu. Tačiau nusprendėme to nedaryti, ąžuolui čia ir taip sunku augti", - tvirtino miškininkas.

Daug vardinių ąžuolų

Lietuvoje yra daug vardinių ąžuolų, ypač pastaruoju metu pamėgta juos sodinti. Tokia tradicija gyvavo nuo seno. Tarkim, dabartinėje Kaliningrado srityje Stalupėnuose (Nesterove) ąžuolai buvo pasodinti Trakėnų žirgyno įsteigimo garbei 1732 metais, paskui minint žirgyno 200 metų jubiliejų 1932 metais. Klaipėdos karališkojo miesto laikotarpį mena 1900 metais Tauralaukyje ant Dangės kairiojo kranto po šimtamečiu ąžuolu atidengtas atminimo akmuo karalienei Luizei. Pačiam ąžuolui taip pat prigijo karalienės Luizės vardas. Akmens jau nėra, o ąžuolas iki šiol žaliuoja.

Kuršių Nerijoje, Rasytėje, 1885 metais balandžio 1 dieną buvo pasodintas ąžuolas Vokietijos kancleriui Ottui von Bismarckui, minint jo 70-metį.

Iš senosios lietuviškos spaudos mus pasiekia žinios, kad vienas ąžuolas siejamas ir su Vydūnu. Jį apie 1904 metus ant Nemuno kranto, kur Mituva įteka, pavyzdinio grožio lietuvaitės Gražvydos Giedraitytės garbei Vydūnas pasodino kartu su Antanu Giedraičiu.

Ant Rambyno kalno 1910 metais, minint Žalgirio mūšio 500 metų sukaktį, įvyko pirmasis "Birutės" draugijos surengtas Mažosios Lietuvos jaunimo suvažiavimas ir buvo pasodintas ąžuolas - Mažosios Lietuvos atbudimo simbolis. Tačiau medis iki mūsų dienų neišliko.

Beje, šalia A.Smetonos ąžuolo Marijampolėje 1934 metais iškilmingai pasodintas ir Juozo Tumo-Vaižganto ąžuolas. Akivaizdu, kad ąžuolais nuo seno įprasta įamžinti garsius ir žinomus vardus. Vargu ar galima dabar suskaičiuoti, kam ir kiek jų pasodinta. Tačiau tuos, kurių istorija žinoma, galima ir įvardyti. Tuo labiau kad dabar nėra nuo ko slėpti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"