TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nuo naujo tilto per Nerį iki geriamojo vandens fontanų

2015 02 05 9:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nepaisant to, kad partijų programas skaito mažai rinkėjų, o ir patys politikai į jų kūrimą neretai žiūri aplaidžiai, verta pasidairyti, kokius pažadus dalija kandidatai į sostinės merus. Kurie siūlo sugrąžinti naktinius maršrutus, o kurie žada geriamojo vandens fontanų tinklą viešose vietose ar naują tiltą per Nerį?

Lietuvos politologų teigimu, dauguma rinkėjų iš anksto žino, už ką balsuos, o politinė kampanija paveiki tik dešimtadaliui rinkėjų, kurie sprendimą priima jai einant į pabaigą. Visgi programos svarbios tuo, kad gali sustiprinti išankstinę nuomonę. Būtent savivaldos rinkimų programos dar įdomios tuo, kad jose svarbiausios ne kovos dėl ideologinių nuostatų, o konkretūs pasiūlymai, kaip pagerinti vilniečių kasdienybę. Ir socialdemokratas, ir liberalas gali pasiūlyti tą pačią idėją. Reikia pastebėti, kad dvylikos kandidatų į Vilniaus merus reikšmingai skiriasi – nuo vieno lapo su aptakiais pasiūlymais iki keliolikos lapų, kuriuose ir dabartinės būklės įvertinimas, paskaičiavimai, konkrečios idėjos.

Dviračių trasų plėtrą, naujas automobilių parkavimo vietas mikrorajonuose, daugiau vietų vaikams darželiuose ar vieningą elektroninę pacientų registracijos sistemą žada dauguma kandidatuojančių. Jau neminint naujų darbo vietų su gerais atlyginimais kūrimo, tarptautinių įmonių pritraukimo, šilumos ūkio pertvarkos ar 1,3 mlrd. skolos mažinimo. Beje, nuomonės dėl to, kiek įmanoma sumažinti vilniečių sąskaitas už šilumą, skiriasi. Optimistiškiausiai nusiteikę konservatorių kandidatas Mykolas Majauskas ir Tautininkų sąjungos siūlomas meras Julius Panka – teigiama, kad sąskaitos galinčios sumažėti ketvirtadaliu. Liberalų sąjūdžio kandidatas Remigijus Šimašius žada penktadaliu pigesnę šilumą, o socialdemokratas Gintautas Paluckas atsargiausias – mano, kad šildytis galima septintadaliu pigiau.

Atsijojus deklaratyvius pareiškimus ir tokius užmojus kaip „kursime įvaizdį“, „inicijuosime dialogą“, „diskutuosime su visuomene“, „sudarysime sąlygas“, „atliksime analizę“, „išsklaidysime įtampą“ ir panašiai, čia rasite keletą politikų sumanymų, kurie pakeistų viešąjį sostinės veidą, matomą ir jo gyventojams, ir svečiams. Jie susiję su transportu, naujomis statybomis bei istorinės atminties vietomis.

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kaip važiuoti

Didžioji dalis kandidatuojančių sutaria dėl to, jog į viešojo transporto sistemą reikalinga įtraukti privačius vežėjus. Į daugiau nei prieš penkmetį panaikintų naktinių maršrutų sugrąžinimą dėmesį atkreipia R. Šimašius ir programos išsamumu jam nenusileidžiantis M. Majauskas. Konservatoriams taip pat rūpi plėsti troleibusų linijų tinklą dėl jų ekologiškumo ir sugrąžinti įlipimo į transporto priemonę per priekines duris tvarką. Dar daugiau – TS-LKD su M. Majausku priešakyje žada įrengti naują miesto, priemiesčio ir tarpmiestinių keleivių aptarnavimo stotį Fabijoniškėse. Šitaip tikimasis sumažinti transporto srautus į esamus terminalus. Tvarkos ir teisingumo kandidatui P. Gražuliui atrodo, kad būtina nedelsiant atsisakyti „ne savivaldai, o tik privačiam verslui būdingų aviacijos (Air Lituanica) ir taksi (Vilnius veža) paslaugų teikimo“.

Kandidatas J. Panka iškelia kitokią idėją eismo spūstims mieste mažinti – prie įvažiavimų į Vilnių įrengti automobilių saugojimo aikšteles „Palik ir važiuok“, kur miesto svečiai susimokėję galėtų palikti automobilius ir gautų bilietą vienai dienai nemokai važinėti viešuoju transportu. Dar programoje rašoma apie kainų diferencijavimą vilniečiams ir svečiams. Taip pat tautininkai nepamiršo metro statybos sostinėje klausimo, norėtų jį spręsti. O socialdemokratai atsisako remti „utopines miesto metro ir tramvajaus idėjas“, investicijas nukreipti ketintų į esamos sistemos plėtrą, pavyzdžiui, per ketverius kadencijos metus atnaujinti autobusų, troleibusų parką trimis šimtais naujų transporto priemonių. Žaliųjų partijos kandidatės į Vilniaus merus Indrės Kleinaitės programoje rašoma netgi taip: „sieksime, kad viešasis transportas taptų patogus ir nemokamas“. Nemokamą transportą žada ir Lietuvos liaudies partijos kandidatas Vitalijus Balkus, tiesa, pažymima, jog vilniečiams už keliones viešuoju transportu mokėti nereikėtų nuo 2017 m. Programoje taip pat teigiama, jog „miesto viešojo transporto sistemos pagrindas – troleibusų tinklas“.

Ką statyti

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jei pasikliautume programomis, remontuoti, renovuoti, rekonstruoti ir modernizuoti, nesibodės nė vienas kandidatas. Tuo tarpu naujais sumanymais dalijasi ne visi. Vaizduotės netrūksta dabartiniam miesto merui, Lietuvos laisvės sąjungos vadovui Artūrui Zuokui, siūlančiam pradėti ir stoties rajono konversiją, ir įkurti Teisuolių parką Baltupiuose pagerbiant lietuvius, gelbėjusius žydus Antro pasaulinio karo metais, ir modernizuoti Neries krantines. Kartu su juo dabartinėje taryboje dirbantis vicemeras „darbietis“ Jonas Pinskus mano, jog prie Gariūnų reiktų pastatyti atliekų rūšiavimo gamyklą. Dar jis žada tęsti apleistų gamyklų, tokių kaip „Velga“, „Vilija“, „Skaitesas“, „Audėjas“ konversiją. Apleistų gamyklų plotai užkliuvo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Politinės partijos Rusų aljanso kandidatui Valdemarui Tomaševskiui, ir Liberalų sąjūdžiui. Pastarųjų kandidato R. Šimašiaus paskaičiavimas, apgyvendinus buvusių gamyklų plotus Naujamiestyje, palei Vilnelę tarp Senamiesčio ir Pavilnių parko, Vingio parko prieigose, ten galėtų apsigyventi nuo 50 iki 100 tūkst. žmonių.

Taip pat šis kandidatas siūlo sujungti Vingio parką ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, kad Lazdynų, Karoliniškių bei Viršuliškių mikrorajonų gyventojai galėtų paprasčiau pasiekti miesto centrą. G. Paluckui svarbiausia atrodo visuomenės reikmėms pritaikyti Jomantų, Pasakų parkus bei Žirmūnų žaliąją erdvę prie Valakampių tilto. O M. Majauskas ir konservatoriai norėtų dar vieno tilto per Nerį. „Sieksime, kad naujasis transporto tiltas iškiltų tarp Žalgirio ir A. Goštauto gatvių, netoli pėsčiųjų Baltojo tilto“, – rašoma jų programoje. Senamiesčio ir verslo centro sujungimas, anot jų, leistų sumažinti eismo spūstis. Tautininkai nenuleidžia rankų dėl Nacionalinio stadiono statybos: „Stengsimės gauti Vyriausybės, Europos Sąjungos ir privataus verslo paramą jo statyboms“.Kai ką jie norėtų ir nugriauti: „Atsisakysime abejotinos vertės, visuomenėje sumaištį keliančių projektų, kaip Gugenhaimo muziejus ir vamzdžio skulptūra“. O štai V. Balkus užsimojo sumažinti triukšmą sostinėje, programoje numatoma įrengti triukšmo slopinimo ekranus prie visų magistralinių gatvių. Tuo tarpu V. Tomaševskis siūlo plėsti religinio turizmo objektus, nepamiršdamas senos savo idėjos apie Dievo Gailestingumo sanktuariumo statybas.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ką atsiminti

Apie istorinės atminties vietas savo programose daugiausia kalba konservatoriai ir tautininkai. M. Majauskas teigia nedelsiant demontuosiantis Žaliojo tilto skulptūras bei iki 100-ųjų valstybės atkūrimo metinių pastatysiantis memorialą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui bei kitiems Vasario 16-osios signatarams. J. Panka taip pat žada, kad okupacinių režimų kūriniai iš viešųjų miesto erdvių išnyks, o atsiras paminklai bei atminimo lentos LDK kunigaikščiams, Nepriklausomybės kovų savanoriams, partizanams, disidentams. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos atminimui sostinėje įamžinti ketinama net komisiją įkurti.

Vilniuje iniciatyvą.

Ir dar trys netikėti pasiūlymai iš kandidatų programų: J. Panka žada palengvinti viešų renginių derinimo su savivaldybe tvarką – tai daryti bus galima internetu. Tačiau iškart perspėjama, jog „renginiams, kurie kertasi su dora, lietuvių tautos ar Lietuvos valstybės interesais, Vilniuje vietos nebus“. „Tvarkietis“ P. Gražulis taip pat žada konkrečiau: „gėjų paradų nebus“. M. Majauskas panūdo įdiegti kultūrinius abonementus vyresnio amžiaus žmonėms ir daugiavaikėms šeimoms, kurių dėka būtų galima reguliariai nemokamai lankytis muziejuose, teatruose, parodose ir t. t. Daugiavaikėms šeimoms padėti norėtų ir P. Gražulis. Tokių šeimų tėvams jis parūpintų nemokamus verslo liudijimus. O štai Indrė Kleinaitė Vilniui pasiskolintų kai ką iš Romos: žaliųjų kandidatė siūlo geriamojo vandens fontanėlių tinklą viešose miesto vietose, „kur gyventojai patogiai atsigeria centralizuotai tiekiamo vandens“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"