TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nuo šulinio vandens galima susirgti

2016 07 28 6:00
Kai kuriose šalies gyvenvietėse kas antro šulinio vandens mikrobiologinis ir cheminis užterštumas viršija nustatytas normas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Visuomenės sveikatos specialistams skelbiant, jog daugiau kaip trečdalio Lietuvoje esančių šachtinių šulinių vanduo netinkamas vartoti, aiškėja, kad ne tik įsirengti giluminius gręžinius, bet net ir išsivalyti šulinį ne taip jau paprasta.

Kai kuriose šalies gyvenvietėse kas antro šulinio vandens mikrobiologinis ir cheminis užterštumas viršija nustatytas normas. Todėl specialistai gyventojams pataria įsirengti giluminius gręžinius arba bent išsivalyti šachtinius šulinius. Deja, tai – toli gražu ne kiekvieno gyventojo, ypač vyresnio amžiaus ir įsikūrusio kaime, kišenei.

Rezultatai šokiravo

Šiemet Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atliko 30 Daugų miesto gyventojų šulinių vandens tyrimus. Dauguma tirtų šulinių yra iškasti prieš keturis dešimtmečius ir anksčiau. Kelių daugiškių kiemuose įrengti gilūs keliolikos metrų šuliniai, o daugumos gyventojų – negilūs, 5–7 žiedų šachtiniai šuliniai. Netinkamas vartoti vanduo buvo visuose tirtuose vienos ar kitos gatvės šuliniuose.

Buvo tiriamas mikrobiologinis ir cheminis užterštumas. 16-os iš 30 tirtų šulinių vandenyje aptikta mikroorganizmų arba nustatytas didesnis nei leidžiama nitratų ar nitritų kiekis. Dar 7 šulinių vandens tyrimai – „ribiniai“ (vandenyje nustatytas nitratų kiekis labai artimas leistinai normai). Tikrinant aptikta šulinių, kurių vandenyje nitratų kiekis viršytas 3–4 kartus.

„Tai dar ne didžiausias užterštumas, kokį nustatėme kas porą metų tirdami vis kitų rajono vietovių šachtinių šulinių vandenį. Prieš porą metų Praniūnų gyvenvietėje tirtame šulinių vandenyje nitratų kiekis leistinas normas viršijo net 6–7 kartus“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė.

Užteršta apie trečdalis

Kaimuose ir miesteliuose esančių šachtinių šulinių vandenį tiria tik kai kurios savivaldybės, nes tai jos daryti turi savo biudžeto lėšomis. Valstybės pinigais šachtinių šulinių užterštumas tiriamas tik tais atvejais, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai sulaukia pranešimų apie nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki 6 mėnesių ir maistui naudojančias šachtinių šulinių vandenį.

NVSC duomenimis, pernai regionuose veikę visuomenės sveikatos centrai (šiemet jie tapo NVSC departamentais) iš viso gavo 2205 pranešimus. Iš ištirtų 2110 šachtinių šulinių vandens mėginių reikalavimų neatitiko 29 proc. jų.

Daugiausia nitritais ir nitratais užterštų šulinių 2015 metais nustatyta Šiaulių (38 proc.), Panevėžio (35 proc.) ir Vilniaus (33 proc.) apskrityse, šiek tiek mažiau – Kauno (26 proc.), Alytaus (24 proc.), Klaipėdos (22 proc.), Marijampolės (23 proc.) apskrityse. Mažiausiai vandens mėginių, neatitinkančių reikalavimų, buvo Utenos (18 proc.), Telšių (17 proc.), Tauragės (17 proc.) apskrityse.

NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo Raimondo Vaidgino teigimu, duomenys apie šulinių vandens būklę nesikeičia jau ne vienus metus – kasmet nustatoma, kad apie trečdalio jų vanduo užterštas nitritais ir nitratais.

Gali būti pavojingas

Nitratai į gruntinius vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemiu įšalus gruntui, daugiausia – pavasarį per atlydį ir vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.

Kaip aiškino R. Vaidginas, šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti ne tik dėl netinkamos žemės ūkio veiklos, nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Vandens užterštumą gali lemti ir netinkamas šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra. „Reikėtų atminti, kad 25 metrų spinduliu aplink šulinį negalima tręšti žemės, šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 centimetrų virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, vandenį semti tik tam skirtu kibiru“, – kalbėjo NVSC atstovas.

Nitratai žmogaus organizme virsta nitritais, o šie geba susijungti su hemoglobinu ir taip sudaryti junginį – methemoglobiną, kuris sumažina deguonies pernešimą organizme, didina audinių deguonies badą, ir, paprastai tariant, dusina žmogų. Tai ypač pavojinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.

Jau yra pakankamai tyrimų, rodančių sąsajas tarp nitratų ir vėžio vystymosi rizikos.

Lemia pinigai

D. Kitavičienė pažymėjo, kad tiek mikroorganizmais, tiek nitratais arba nitritais užteršto vandens nei gerti, nei vartoti maisto gamybai negalima. Tiesa, mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, o nitratai taip nesunaikinami, priešingai – virinant vandenį jų tik daugėja. Tad gyventojams patariama valyti ir dezinfekuoti šulinį, galbūt įsirengti naują šulinį arba gręžinį, o esant galimybei jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklų.

Tokius pat patarimus kaimų ir miestelių gyventojams dalija ir NVSC specialistai. Tačiau net išsivalyti šulinį ir jį dezinfekuoti – toli gražu prieinama ne kiekvienam kaimo gyventojui.

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lazdijų rajone gyvenanti Laima K., praėjusių metų vasarą, kai sausra beveik išdžiovino 11 metrų gylio šulinį, susirasti specialistus, kurie sutiktų išvalyti jau ketvirtį amžiaus nevalytą šulinį, nebuvo paprasta.

„Pirmiausia atsirado du vietiniai vyrai, kurie lyg ir sutiko išvalyti šulinį. Tačiau atvažiavę į sodybą ir pamatę, kad šulinys – gilus, darbo atsisakė. Tuomet pagal skelbimus susiradau Kauno įmonę, kuri skelbiasi ne tik valanti šulinius, bet ir įrengianti gręžinius. Atvažiavo, apžiūrėjo ir pasisiūlė išgręžti naują gręžinį, kurio mums nereikėjo“, – apie galinčių išvalyti šulinį specialistų paieškas pasakojo Laima K.

Anot jos, tik iš trečio bandymo pavyko surasti nedidelę Alytaus firmą, kurios darbuotojai sutiko išvalyti ir dezinfekuoti šachtinį šulinį. Už tai jie paėmė 108 eurus. Moteris „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad kaimo gyventojams – tai nemenki pinigai. Laimos K. kaimynė pensininkė norėjo, kad tie patys specialistai išvalytų ir jos šulinį. Tačiau sužinojusi kainą, sumanymo atsisakė – pensininkei, gaunančiai apie 180 eurų pensijos, mokėti per 100 eurų už tokią paslaugą yra pernelyg išlaidu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"