TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nykstančiame kaime apsigyvens benamiai

2016 05 18 6:00
“Benamių sodyboje“ šiuo metu gyvena 18 žmonių. Daivos Baronienės nuotraukos

Joniškio rajone, vos už dešimties kilometrų nuo Latvijos esančiuose Domeikiuose, privačia iniciatyva įkurtoje „Benamių sodyboje“ šiuo metu gyvena 18 savo namų neturinčių žmonių. Jos vadovas planuoja, kad netolimoje ateityje čia apsigyvens daugiau kaip šimtas benamių.

„Benamių sodyba“, priglaudusia savos pastogės niekada neturėjusius ar ją praradusius žmones, tapo trys Domeikių kaimo sodybos. Dėl senatvės šeimininkai nebepajėgė jų išlaikyti, todėl pardavė paramos ir labdaros fondui „Prieglobstis“. Akmenės rajone įkurto fondo paskirtis – rūpintis pažeidžiamais žmonėmis, taip pat ir benamiais. Į Domeikius jie suvažiavo iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų. Čia šie žmonės stengiasi tapti ramsčiu vienas kitam.

Gyvuoja dvejus metus

„Benamių sodybos“ vadovas, socialinis darbuotojas Žydrūnas Pranciulis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog 18 šios sodybos gyventojų, tarp kurių – keturios moterys ir 14 vyrų, verčiasi iš maždaug tūkstančio eurų per mėnesį. „Pusė šios sumos išleidžiama degalams. Žmones reikia nuvežti pas gydytojus, antstolius ir į įvairiausias valdžios įstaigas. Štai šiandien vieną mūsų gyventoją vežiau į Registrų centrą dėl pažymos, būtinos skiriantis su žmona. Nes kol neišsiskirs, šis žmogus neturės teisės gauti socialinės pašalpos“, – aiškino Ž. Pranciulis.

Šį birželį „Benamių sodybai“ sueis dveji metai. Fondas „Prieglobstis“, nusprendęs padėti į visuomenę integruotis benamiams,vieną nebrangiai parduodamą šio kaimo sodybą buvo nusižiūrėjęs pirkti tam, kad išardžius pastatus juos būtų galima perstatyti kitoje vietoje. „Tačiau netrukus paaiškėjo, kad statinius dar galima suremontuoti, tad ir ėmėme tai daryti. Pakeitėme gyvenamojo namo duris, įstatėme langus. Tuomet į Domeikius atsikėlė pirmi gyventojai“, – pasakojo Ž. Pranciulis. Jis pabrėžė, kad pirmi žmonės atvyko iš Akmenės rajone, Dabikinėlės kaime, esančio reabilitacijos centro, įkurto fondo „Prieglobstis“ ir skirto nuo priklausomybės ligų kenčiantiems asmenims. „Deja, dalis perėjusiųjų reabilitacijos programą paprastai būna priversti vėl grįžti į gatvę, nes daugiau nebeturi kur eiti. Jiems ir nutarta įkurti namus“, – dėstė pašnekovas.

Planuoja plėstis

Praėjus metams, kai Domeikiuose buvo nupirkta pirma sodyba ir joje įkurdinti namų neturintys žmonės, paaiškėjo, kad netoliese gyvenusi senutė našlė parduoda jai priklausančias dar dvi sodybas. „Nupirkome ir tas. Vienas namas jau tinka gyventi, antrąjį kol kas tvarkome“, – sakė Ž. Pranciulis. Jis pasidžiaugė, kad išplėtus valdas atsirado galimybė apgyvendinti daugiau žmonių. „Pirkdami sodybas įsigijome ir pustrečio hektaro žemės. Šiuo metu ją nuomojame ūkininkui, tad turime pajamų. Tačiau viliuosi, kad ateityje toje žemėje pristatysime namų, į kuriuos gyventi galėsime priimti šimtą ar dar daugiau neturinčiųjų pastogės“, – kalbėjo „Benamių sodybos“ vadovas. Jis patikino, kad žmonės į šią sodybą prašosi iš visos Lietuvos, tad, esant galimybei apsigyventi, kaipmat suvažiuotų ir šimtas benamių.

Beje, vieną pastatą (jis – ketvirtas „Benamių sodybos“ gyvenamasis namas) neturintiems kur prisiglausti lietuviams padovanojo viena Vokietijos gyventoja. Mirus vyrui gydytojui moteris pasiūlė fondui parsigabenti rąstinį vasarnamį. „Išsiardėme jį, parsivežėme rąstus ir jau susikonstravome puikų naują namą“, – teigė Ž. Pranciulis. Vyras pabrėžė, kad kol nedirbo socialinio darbo, būtų nė nepagalvojęs, jog Lietuvoje yra tiek daug gerų žmonių. Dabar, vadovaudamas „Benamių prieglaudai“, sutinka jų nuolat. „Bene labiausiai mane yra sugraudinusi viena ligota močiutė. Šį pavasarį, kai rinkome maisto labdarą Joniškio prekybos centre, ji atidavė visą maišelį produktų, kuriuos buvo nusipirkusi ateinančiai savaitei. „Dirbate tokį gerą darbą, tad norisi jums padėti. O aš tą savaitę pasimaitinsiu sriuba“, – susigraudino Ž. Pranciulis, prisiminęs močiutės pasakytus žodžius.

Tarp labdarių – policija ir gaisrinė

Pasak „Benamių sodybos“ vadovo, išgyventi iš tūkstančio eurų per mėnesį jiems padeda užsieniečių dovanojami nenauji drabužiai, vietos ūkininkų atiduodamos daržovės, gerų žmonių suaukojami baldai ir buities prietaisai. „Buitinės technikos mums yra padovanoję Joniškio policijos darbuotojai. O kartą, kai ugniagesiams pasiguodžiau, kad išseko sodybos šulinio vanduo, jie atvežė vandens ir supylė visą cisterną“, – vardijo gerus žmonių darbus Ž. Pranciulis.

Kadangi „Benamių sodyba“ įsikūrė beveik tyruose (iki artimiausios sodybos – maždaug puskilometris), niekam ir nekliuvo, kad į šį atokų Lietuvos kaimą atsikels gyventi ne pačios geriausios reputacijos asmenys. „Bijota ne įvairių priklausomybių turinčių benamių, o to, kad namus perka krikščioniškasis fondas, kurį žmonės siejo su neaiškia sekta“, – prisiminė Ž. Pranciulis. Jis pažymėjo, kad fondas iš tiesų vadovaujasi krikščioniškosiomis vertybėmis, kurias stengiamasi perduoti ir „Benamių sodybos“ gyventojams. Tarp tų vertybių – blaivus, sąžiningas, doras gyvenimas, pagalba vienas kitam.

Norėtų karvutės. Ir arkliuko

„Pas mus atvykę žmonės pirmiausia stengiasi pasirūpinti vien savimi. Tačiau kai pagyvena drauge, jiems tampa svarbūs ir likimo draugų interesai“, – tvirtino sodybos vadovas. Pasak jo, šiuo metu visi 18 sodybos gyventojų gyvena blaiviai. Jie augina ožkas, kiaules, triušius, vištas, sodina daržoves. „Labai džiaugtumės, jei kas padovanotų arkliuką ar karvutę, kad galėtume pasirūpinti maisto. Gerai būtų gauti ir žemės ūkio padargų“, – svajojo Ž. Pranciulis.

„Benamių sodyba“ taip pat su džiaugsmu priimtų dovanojamas statybines medžiagas, žemės ūkio techniką ir visas kitas dovanas, kuriomis žmonės norėtų pasidalyti su sodybos gyventojais, besikeliančiais iš duobės. Tarp jų – ir buvęs mokytojas, ir valgyklos vedėjas, buvę darbininkai. Kone visi turėjo šeimas, augino vaikus, bet netekę darbo ilgainiui prarado ir namus, ir šeimos ryšius, o galiausiai tapo landynių gyventojais, „konteinerių žmonėmis“. „Kalbėdamasis su jais suvokiau, kad visko netekti labai lengva. Iki to prieinama, kai skausmą, praradus darbą ar užgriuvus nelaimėms, imamasi malšinti alkoholiu“, – sakė Ž. Panciulis. Jis užsiminė, kad penki buvę „Benamių sodybos“ gyventojai neištvėrė nustatytos tvarkos, neleidžiančios net prisiliesti prie alkoholio. Likusieji tą tvarką pripažino ir labai norėtų, kad juos pripažintų visuomenė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"