Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Oro tarša miestuose: paprasti būdai, padėsiantys saugoti sveikatą

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Aplinką teršiančios stambios kietosios dalelės užsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus nekelia, bet ypač smulkios dalelės patenka į plaučius, kraujotakos sistemą, LRT RADIJUI sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos skyriaus vedėjas Andrejus Černovas. „Smulkios dalelės gali kauptis audiniuose ir sukelti rimtus kvėpavimo sistemos organų pakitimus, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Kad būtų lengviau suprasti, kas yra mikronas, galima palyginti: kietosios dalelės skersmuo yra 2,5 mikrono, o žmogaus plaukas – 50–70 mikronų“, – aiškina specialistas.

– Kaip apibūdintumėte oro užterštumo problemą?

– Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miesto aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės gali sudaryti tam tikras dulkes arba aerozolius, turinčius pavojingų rūgščių, sulfatų, nitritų ir kitų kenksmingų organinių medžiagų.

Daugiausia kietųjų dalelių užfiksuota sausio-kovo ir spalio-gruodžio mėnesiais, nes šio teršalo koncentracijos padidėjimui šaltuoju metų laiku daugiausia įtakos turėjo energetikos įmonių ir įvairių individualių šiluminės energijos gamybos įrenginių keliama tarša. Tačiau ir pavasarį, pradžiūvus gatvėms, ir per vasaros karščius nemažas oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimas buvo fiksuojamas dėl transporto taršos.

– Kietosios dalelės yra itin mažos, todėl akimis nematomos, bet patenka į kvėpavimo takus.

– Kalbant apie kietąsias daleles, labai svarbu paminėti jų aerodinaminį skersmenį. Stambios kietosios dalelės, kurių skersmuo didesnis negu 10 mikronų, užsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus nekelia – jos tiesiog yra iščiaudimos, iškosimos.

Ypač smulkios kietosios dalelės, kurių skersmuo – 2,5 mikrono, patenka į plaučius, kraujotakos sistemą, gali kauptis audiniuose ir sukelti rimtus kvėpavimo sistemos organų pakitimus, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas. Kad būtų lengviau suprasti, kas yra mikronas, galima palyginti: kietosios dalelės skersmuo yra 2,5 mikrono, o žmogaus plaukas – 50–70 mikronų.

– Kaip saugotis neigiamo kietųjų dalelių poveikio?

– Pirmiausia labai svarbu žinoti, kur padidėjusi tarša. Vilnius turi keturias oro kokybės stebėjimo stotis: Žirmūnų, Savanorių prospekto, Senamiesčio ir Lazdynų. Žirmūnų stotis, nusidriekusi prie Kareivių gatvės ir Kalvarijų sankryžos, fiksuoja transporto keliamą taršą. Šioje stotyje praėjusiais metais oro tarša neviršijo nustatytų ribų, bet 2015 m. tarša buvo viršyta, tad tose vietose žmonėms patartina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių.

Tose vietose esant padidėjusiai oro taršai ir važiuojant transporto priemone, reikia laikyti uždarytus langus. Gyvenamąsias patalpas reikia stengtis vėdinti labai anksti ryte, kai dar nevažiuoja mašinos, arba vėlai vakare. Biurų patalpas dieną reikia vengti vėdinti, o, pritrūkus oro, galima šlapią skudurą padėti prie tų vietų, pro kurias oras patenka į patalpą.

Žmonės gali naudoti vadinamuosius respiratorius, bet jie turi turėti storesnį sluoksnį. Tie, kurie naudojami buityje ar parduodami vaistinėse, netinka, nes kvėpavimo takus apsaugo labai menkai. Specialūs respiratoriai geriau filtruoja, juose nusėda daugiau teršalų.

– Kokių priemonių, saugantis kietųjų dalelių, imamasi Lietuvoje?

– Imamasi alternatyvių priemonių ir siekiama miesto ar dviračių transportą padaryti patrauklesnį, o važiavimą automobiliu į Vilniaus vietas, pavyzdžiui, senamiestį, kur didesnis užterštumas, mažiau patrauklų. Taip pat Vilniaus mieste gerinama miesto gatvių danga, valoma gatvių važiuojamoji dalis ir aplinka. Perkamos mašinos, kurios važiuoja šalia kelkraščių ir renka dulkes. Tokių mašinų turėtų atsirasti vis daugiau.

Siekiama, kad nedidėtų oro uosto, buitinio šildymo oro tarša, mažėtų geležinkelio tarša. Taip pat šildymo įrenginiuose, ypač įmonių, įrengiami specialūs filtrai, kuriuose nusėda dūmuose esančios nuodingos medžiagos.

– Ar kaimo vietovėse kietųjų dalelių mažai?

– Vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Smulkiausios kietosios dalelės gali išlikti pakibusios ore ilgai, netgi kelias dienas ar net savaites, todėl jos lengvai transportuojamos ilgus atstumus. Padidėjus užterštumui Žirmūnuose ir Žirmūnų apylinkėse ir esant palankiam vėjui, kietosios dalelės gali nukeliauti ir toliau.

Be to, užmiestyje daug privačių namų, kurie šildymui dažnai naudoja netinkamas priemones – lakuotus baldus, užsilikusias statybines medžiagas, kurių negalima deginti. O tose vietose mažesnė aplinka besirūpinančių ir prižiūrinčių įstaigų kontrolė. Taip pat ten gyvenantys žmonės dažniausiai važinėja savo transportu. Kadangi automobilių, tenkančių 1 000 gyventojų, daugėja, negalėčiau sakyti, kad kaimo vietovėse ar užmiesčiuose tarša mažesnė. Kita vertus, ten daugiau žaliosios erdvės, kuri atlieka gynybinę funkciją.

– Kur ieškoti informacijos apie užterštus regionus?

– Interneto svetainėje www.gamta.lt realiu laiku galima stebėti užterštumo lygį visoje Lietuvoje. Galima netgi matyti kitos dienos prognozę. Ten pateikiama informacija ne tik apie užterštumą kietosiomis dalelėmis, bet ir kitais junginiais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"