TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Paberžėje paminėta Tėvo Stanislovo 96-oji sukaktis

2014 09 30 12:25
Akvilės Kupčinskaitės nuotrauka

Sekmadienį Paberžė prisipildė džiugaus gimtadienio šurmulio. Kuklioje, tačiau iki begalybės išpuoselėtoje bažnytėlėje paminėta Tėvo Stanislovo 96-oji sukaktis. 

Didaus dvasininko ilgesio brydės per devynerius jo nebuvimo metus nusidriekė tokioje gausybėje širdžių, kad visų jų Paberžės Dievo namai nepajėgė vidun sutalpinti.

Kuo gyvos sielos?

Iškilmingos šv. Mišios, linksmi, tačiau neišvengiamai ir lašeliu liūdesio bei šiltų klausytojų ašarų suvilgyti Liudo Mikalausko ir Valstybinio Vilniaus kvarteto atlikti lietuviški kūriniai. Maldos žodžių ir klasikinės muzikos garsų pynę Tėvui Stanislovui atminti jau trečiąkart šį sezoną Paberžėje organizavo labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“.

Fondo įkūrėja bei ilgametė Paberžės globėja Jolanta Uspaskich sakė esanti laiminga galėdama Tėvą Stanislovą širdyse branginantiems žmonėms dovanoti tokių akimirkų. Mat tai, pasak jos, yra maistas sielai, o būtent šio kiekvienam iš mūsų reikia labiausiai.

Po mirties vis dar gyvas

Tėvo Stanislovo mirties ir gimtadienio sukaktys – abi progos Paberžės bažnyčioje dangun palydėtos įspūdingu Liudo Mikalausko balsu.

„Norėčiau pasveikinti labdaros ir paramos fondą „Viltis–Vikonda“, kad jis net ir Tėvui Stanislovui nebevaikštant Paberžės žeme stengiasi šį šventą kraštą išlaikyti gyvą. Pažiūrėkite, kokiais būriais čia plūsta žmonės. Matyt, jiems skauda. Matyt, jie ilgisi tikrojo dvasiškumo ir tikėjimo, kurį anuomet skleidė Tėvas Stanislovas“, – svarstė atlikėjas.

„Tikėjimas Tėvo Stanislovo dvasia yra gyvas, – šiltai akimis nužvelgęs sausakimšą Paberžės bažnytėlę sakė drauge su kunigu Skaidriumi Kandratavičiumi šv. mišias aukojęs kunigas Vilius Sikorskas. – Akivaizdu, Tėvo Stanislovo nuveiktas darbas vaisius mezga net praėjus devyneriems metams po jo mirties. Su šiuo dvasininku bendravę žmonės į Paberžę atveža vaikus ir anūkus, vildamiesi perduoti tą tikėjimą.“

Tėvo Stanislovo gimtadienio renginio nepraleido rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė: „Čia atvykusieji tokie jautrūs. Jiems taip svarbu išsaugoti Tėvelio mokymo, minčių gyvastį. Ponios Jolantos širdinga šio kampelio globa, kultūros žmonių dėmesys ir štai – Paberžė alsuoja.“

Gręžėsi nuo materialybių

Daug metų su Tėveliu bendravęs tautodailininkas Genrikas Galvanauskas mena, kad žmonių sielų gydytoju vadintas Tėvas Stanislovas nieku gyvu per gimtadienį nebūtų priėmęs materialios dovanos – daikto.

„Kai atsikėliau čia gyventi, padovanojau Tėveliui savo darbo skulptūrėlę. Paskui pamačiau ją kapuose, ant koplytstulpio. Jis pasakė: „Aš neturiu daiktų sau. Viskas skirta žmonėms.“ Dovana, kuri visada jį džiugino, buvo bendravimas ir laikas, praleistas su žmonėmis, savitarpio supratimas. Jis nemėgo garbinimo, keliaklūpsčiavimo. Štai toks buvo Tėvas Stanislovas“, – klaidžiodamas prisiminimų užkaboriais pasakojo G. Galvanauskas.

Žino ir visai jauni

Tėvas Stanislovas, ko gero, tokia asmenybė, kuri apsivys legendomis. Pasakojimai apie dvasininką bei jo mokymą randa atgarsį ir šiuolaikinių paauglių širdyse.

Iš Vilniaus atvykusi Goda sakė apie Tėvą Stanislovą pirmąsyk išgirdusi iš draugų. „Jie anksčiau yra buvoję stovykloje čia, Paberžėje, ir bendravo su Tėvu Stanislovu. Iš pasakojimų supratau, kad jis buvo labai malonus žmogus. Jei būtų gyvas, norėčiau bent minutėlę pasikalbėti“, – svajojo dvasininko atminimo pagerbti atvykusi mergina.

Kito tokio nebus

Renginio dalyvė ponia Virginija įsitikinusi, kad Tėvas Stanislovas buvo neeilinis žmogus.

„Mano akimis, jis buvo apdovanotas. Su visais šiltas, dosniai dalijantis pamokas ir savo išmintį, kiekvieną apglėbiantis. Labai gera, kad Tėvo Stanislovo idėjos tęsiamos, kad gėlėmis ir žvakių žiburėliais papuošiamas jo kapas“, – į Paberžę atvykusi pasisemti ramybės atviravo ponia.

Su dukra šv. mišių ir koncerto klausiusi kėdainietė Danutė sako negalėjusi atsistebėti Tėvu Stanislovu: „Jis nepakeičiamas žmogus. Visada taip gėrėjosi pasauliu, priimdavo ir atjausdavo kiekvieną.“

„Renginys baigėsi. Išeinu pakylėta, – negalėdama suturėti skruostais srūvančių ašarų kalbėjo ponia Danguolė. – Pasakiškas maldos ir muzikos derinys. Nuostabu.“

Palikimo skrynią atvožus

Tėvas Stanislovas už rankos mūsų nebepaims, neištars sielą numaldančio, gydančio žodžio, tačiau Tėvelis pasirūpino, kad netgi jam mirus, jaustume jo artumą.

Tas palikimas – Tėvelio užrašytos mintys, kurios vos perskaitytos beregint virsta kūnu ir mūsų širdžių dirvoje pribarsto gerumo sėklelių. O šios spračiai augdamos ragina turėti atleidžiančią, mylinčią sielą. Tokią, kaip Tėvelis ir mokė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"