TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio gelbėtojai pavargo dirbti auklėmis

2014 07 08 6:00
Mažamečiui užtenka vos per dešimt metrų nutolti nuo tėvų, ir jis ištirpsta minioje poilsiautojų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Po vėsios vasaros pradžios į Lietuvą plūstelėjus karščio bangai gyvais skruzdėlynais virto ir pajūrio paplūdimiai, tačiau juose vis grėsmingesnė tampa vaikų nepriežiūros tendencija bei kiti pažeidimai.

Kaip LŽ teigė skęstančiųjų gelbėtojai, vien per pastarąsias kelias dienas teko ieškoti mažiausiai tuzino pasiklydusių mažamečių nuo ketverių iki septynerių metų. Kalbėdami apie bendrą vasarotojų kultūrą paplūdimių prižiūrėtojai sutartinai tvirtino, kad žmonės dar neišmoko ilsėtis prie jūros nesukeldami rūpesčių.

Blaškosi palei krantą

Šiuo metu visą Lietuvos pajūrį, paplūdimių ruožus prižiūri per 120 skęstančiųjų gelbėtojų. Užėjusi karščio banga jiems – pats darbymetis, šiemet pateikęs ir staigmenų.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pažymėjo, kad šiuo metu ypač ryškėja mažamečių nepriežiūros pliažuose problema, kelianti itin daug rūpesčių gelbėtojams. „Vien per kelias pastarąsias dienas teko ieškoti net 14 pasiklydusių vaikų. Ir visai mažiukų, vos ketverių, ir didesnių - septynerių metų. Vienas vaikas atsirado tik pasitelkus policiją po pustrečios valandos intensyvių paieškų. Dėl patirto streso teko gaivinti ir nualpusią pasiklydėlio mamą. Vaikai nueina toli, nuo 1 iki 3 kilometrų. Beje, pernai vienas iš Šventosios net į Palangą buvo nukeliavęs“, - LŽ pasakojo J.Pirožnikas.

Anot gelbėtojo, kaltas tėvų išsiblaškymas ir netikęs požiūris, neva vaikas gali prižiūrėti vaiką. „Žiopli tėvai, taip pasakysiu. Nueina išgerti alaus į kavinę ir pragano vaiką. Esame priversti net perprasti mažamečių filosofiją. Remdamiesi statistika jau galime teigti, jog dauguma - net 80 proc. - pasiklydusių vaikų nesiblaško po paplūdimius, o eina palei jūros krantą į vieną arba kitą pusę“, - atskleidė jis.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakis taip pat prisipažino, kad neseniai teko padėti trims pasimetusiems vaikams. „Vienas maždaug trejų metų berniukas pasiklydo Smiltynės paplūdimyje. Jis buvo rastas už 800 metrų. Kitas penkerių metų vaikas pasiklydo Giruliuose. Šis aptiktas už 1,5 kilometro nuo pradinės buvimo vietos. Kuo greičiau grįžti pas tėvus padėta ir aštuonmečiui berniukui. Beje, paplūdimiai perpildyti vasarotojų, vaikui labai paprasta pasiklysti - užtenka žengti dešimt metrų į šoną, ir jis jau neberanda tėvų, o šie nebemato savo atžalos", - LŽ aiškino A. Siakis. Jis pabrėžė, kad labai dažnai mažesnius broliukus ir sesutes patikima prižiūrėti jau kiek paaugusiems, 10-12 metų, vaikams.

“Vaikas vaiko nesugeba prižiūrėti, ypač skęstančio. Tai tėvų saviapgaulė ir egoizmas. Jie nori atsipalaiduoti, baruose "pasivaišina" alkoholiniais gėrimais ir nebestebi savo atžalų. O kai šie pasiklysta, panikos apimti tėvai ima blaškytis. Vienas dešimtmetis, nieko nesakęs tėvams, buvo nuėjęs iš Melnragės iki Girulių bunkerio. Ant kojų sukėlėme visas tarnybas, ieškojome visur, o kai radome, motina prisiminė, kad jis turėjo mobilųjį telefoną… ” – stebėjosi „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas.

Neringos gelbėjimo stočių vadovas Gintaras Kuprys taip pat neslėpė, kad jau teko ieškoti kelių vaikų. „Tačiau labiausiai stulbina, kai matome tėvus, kurie atsigula šalia ženklo „Atsargiai, duobė!“ ir ten pat leidžia maudytis savo atžaloms", - teigė jis.

Tiesa, pagal statistiką vaikų tarp išgelbėtų žmonių tėra apie 20-30 proc., tačiau tai nereiškia, kad dėl jų nekyla bėdų. „Tiesiog į problemas dėl vaikų reaguojame daug griežčiau, užbėgame nelaimei už akių. Beje, vaikai ir patys labiau saugosi nei suaugusieji“, - sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas A. Siakis.

Neskiria vėliavų

Kalbėdami apie bendrą poilsiautojų kultūrą, skęstančiųjų gelbėjimo tarnybų vadovai apgailestavo, kad vasarotojai taip ir neišmoko kultūringai leisti laiko prie jūros. „Daugiausia bėdų – dėl padauginusiųjų alkoholinių gėrimų. Vieną teko gelbėti iš bangų, kitas neseniai girtas bandė nušokti nuo Palangos tilto ir nusižudyti. Tačiau šiemet visiems girtiems asmenims kviečiame policiją. Pareigūnai tikrai operatyviai atvažiuoja“, - pabrėžė Palangos gelbėtojų vadas J. Pirožnikas.

Nesusipratimų kyla ir dėl infrastruktūros: pavyzdžiui, artimiausiu metu ketinama keisti ženklus, įspėjančius apie povandenines duobes. „Savaitgalį skendo vienas baltarusis. Jis tikino nesupratęs lietuvių ir anglų kalbomis užrašytų įspėjimų, kad toje jūros vietoje yra duobių. Reikės papildomų užrašų - rusiškų. Atsiranda ir tokių, kurie neatpažįsta vėliavų spalvų paplūdimiuose. Priminsiu, kad raudona reiškia griežtą draudimą maudytis, raudona ir geltona kartu – kad budi gelbėtojai, geltona – maudytis pavojinga. Yra dar žalia, bet jos niekada nekeliame, nes nepavojingos Baltijos jūros nebūna“, - paaiškino J. Pirožnikas.

Klaipėdos gelbėtojai vis dar kovoja su poilsiautojais, kurie plaukiodami naudojasi pripučiamomis priemonėmis. „Tai daryti jūroje draudžiama. Ypač stebina, kai ant pripučiamų čiužinių plaukioja 7-8 metų vaikai, o tėvai jiems nieko nesako. Juk čiužiniai labai greitai apsiverčia, gali prakiurti, žmogus rizikuoja būti nuneštas į atvirą jūrą. Taip ne kartą yra buvę“, - perspėjo A. Siakis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"