Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio gelbėtojai prašo keisti tvarką

 
2017 10 05 16:00
Pajūrio gelbėtojai siekia, kad jų transporto priemonės būtų prilygintos specialiosioms, - tada jie galėtų operatyviau reaguoti į nelaimes.
Pajūrio gelbėtojai siekia, kad jų transporto priemonės būtų prilygintos specialiosioms, - tada jie galėtų operatyviau reaguoti į nelaimes. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankęsi pajūrio savivaldybių ir skęstančiųjų gelbėjimo tarnybų vadovai pažėrė ne vieną idėją šalies valdžiai.

Siūloma keisti nacionalinius teisės aktus ir praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūrą. Mat dabar esama paradokso: žmonės gelbėjami nelegaliai, nes jūros akvatorija priklauso valstybei, o ne savivaldybėms, kurios ir rūpinasi poilsiautojų saugumu paplūdimiuose. Taip pat siekiama, kad gelbėtojų transportas būtų įteisintas kaip specialusis ir galėtų būti naudojami mėlyni bei raudoni švyturėliai.

„Yra daug chaoso. Su vidaus reikalų ministru oficialiai aptarėme mūsų kurortams aktualius klausimus. Tikimės, kad pagaliau tie teisiniai niuansai bus sutvarkyti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Praplėstų ribas

Aplinkybė, kad jūroje skęstančiųjų gelbėjimu užsiimančios savivaldybės veikia už įstatymo ribų, skamba keistai, tačiau realybė yra būtent tokia. „Pagal teritorijų planavimo dokumentus pajūrio savivaldybių ribos baigiasi prie kranto linijos. Jūra – jau valstybės teritorija. Joje skęstančių žmonių gelbėjimu formaliai turėtų rūpintis ne savivaldybės, o valstybė, tačiau šią funkciją vykdo būtent savivaldybės. Paradoksas. Mums, savivaldai, priskirta funkcija rūpintis žmonių saugumu paplūdimiuose, samdyti gelbėtojus, bet vos įžengus į jūrą patenkama ne į savo teritoriją“, – stebėjosi Neringos meras D. Jasaitis. Per pasitarimą su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu buvo prašoma šią dilemą išspręsti teisiškai.

„Galimi du variantai. Vienas jų – keisti nacionalinius teisės aktus ir praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūros akvatoriją. Taip neseniai padarė Latvijos vyriausybė. Šiandien visi kaimynės šalies paplūdimiai ir jūros ruožai priklauso savivaldybėms. Lietuvoje jūra – valstybės teritorija, joje savivaldos funkcijos formaliai baigiasi. Kitas galimas variantas – valstybinę funkciją gelbėti skęstančiuosius, neperdavus jūros ruožo dalies savivaldybėms, patikėti merijoms“, – teisines peripetijas aiškino D. Jasaitis.

Jei skęstančiųjų gelbėjimas būtų prilygintas valstybės deleguotai funkcijai, savivaldybės gautų ir atskirą finansavimą iš valstybės biudžeto. Dabar gelbėtojams už triūsą mokama iš municipalinių iždų.

„Būtina kamšyti teisės aktų spragas dėl skęstančiųjų gelbėjimo. Kas būtų atsakingas, jei, tarkime, jūroje gelbėjant žmogų įvyktų kokia nors nelaimė, jis nukentėtų? Savivaldybė, kuri veikė net ne savo teritorijoje? O gal valstybė, kuri apskritai neatlieka skęstančiųjų gelbėjimo funkcijos? Tikrai paini situacija. Pagaliau ją reikia apibrėžti teisiškai“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Be kita ko, pasiūlyta įvesti aiškią tvarką ir Klaipėdos rajonui priklausančiuose paplūdimiuose, kuriuose gelbėtojai nebudi. Esą rajono politikai pageidauja, kad tie pliažai ir liktų „laukiniai“, tačiau tokiu atveju visame pajūrio ruože reikėtų pastatyti informacinius ženklus, bylojančius apie tai. Tada žmonės žinotų, jog nelaimės atveju jų niekas negelbės, patys turės atsakyti už savo veiksmus.

Darius Jasaitis: "Jūra – jau valstybės teritorija. Formaliai joje skęstančių žmonių gelbėjimu turėtų rūpintis ne savivaldybės, o valstybė, tačiau šią funkciją vykdo būtent savivaldybės. Paradoksas."
Darius Jasaitis: "Jūra – jau valstybės teritorija. Formaliai joje skęstančių žmonių gelbėjimu turėtų rūpintis ne savivaldybės, o valstybė, tačiau šią funkciją vykdo būtent savivaldybės. Paradoksas."

Nori švyturėlių

Palangos skęstančiųjų gelbėtojai iškėlė šiam kurortui itin opią problemą, susijusią su galimybėmis operatyviai reaguoti į nelaimes paplūdimiuose. „Vasarą Palanga tampa išskirtinė dėl gausybės žmonių – karštomis dienomis jų kurorto paplūdimiuose ilsisi apie 300 tūkstančių. Tiek Klaipėdai, tiek Neringai tai būtų „kosminis“ skaičius. Šią vasarą pasitaikė ne vienas atvejis, kai skendo žmonės, o mūsų gelbėtojams buvo itin sudėtinga pasiekti nelaimės vietas. Juk atsitikus bėdai viskas sprendžiama per kelias minutes, būtina labai greitai reaguoti. Tačiau gelbėtojai ne vieną kartą negalėjo operatyviai pasiekti skendimo vietos“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Anot jo, paplūdimius nugulę žmonės tiesiog nepraleidžia gelbėtojų automobilio. Kitąsyk pliažu net neįmanoma pasiekti nelaimės vietos (kaip šiemet, kai buvo nuplauta dalis paplūdimio ir susiformavo skardžiai), tad tenka vykti aplinkiniais keliais.

„Dažnai kartojasi ta pati situacija, kai nepraleidžiamas skubantis gelbėtojų visureigis. Dėl to pasiūlėme apsvarstyti galimybę mūsų gelbėtojams turėti geltonus ir mėlynus švyturėlius, kokiais naudojasi policija, greitosios medicinos pagalbos ekipažai, ugniagesiai. Taip mūsų transportas būtų prilygintas specialiajam ir žmonės turėtų jį praleisti. Žinoma, vairuotojams tektų baigti tam tikrus kursus, reikėtų juos apmokyti. Tai būtų gera išeitis siekiant gelbėti gyvybes. Juk nei ugniagesiai, nei medikai negali taip staiga reaguoti į skendimo atvejus jūroje. Jie dirba savo darbą, atlieka savo funkcijas ir ne visada gali būtent tą minutę lėkti į pajūrį“, – dėstė motyvus J. Pirožnikas.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, idėją gelbėtojų automobiliams suteikti specialiojo transporto, turinčio mėlynus ir geltonus švyturėlius, statusą VRM atstovai vertino atsargiai. Jų nuomone, tai gali sukurti precedentą ir privačioms saugos tarnyboms reikalauti tokių pat išlygų.

Palangos gelbėtojai pasiūlė įteisinti ir maudynes audringoje jūroje, kai orai nelepina, bet žmonės veržiasi į bangas net plazdant raudonai vėliavai. „Norėtume išskirti zoną prie centrinės gelbėjimo stoties – čia gelbėjimosi liemenes vilkintys poilsiautojai galėtų legaliai, prižiūrimi gelbėtojų, šokinėti per bangas. Manome, jog reikia suteikti tokią galimybę, nes mūsų orai nenuspėjami, o žmonės atvyksta į Palangą tik savaitei, dviem ir būtinai nori išsimaudyti jūroje. Dažnai jie ateina ir prašo nebausti, nors plevėsuoja raudona vėliava. Tačiau negalime leisti maudytis. Pakeitus tam tikrus teisės aktus, tokia galimybė būtų sudaryta“, – kalbėjo Palangos gelbėtojų vadovas.

Pasak vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, pajūrio atstovų idėjos bus svarstomos. „Paliesti klausimai tikrai aktualūs. Juos nagrinės specialistai ir pateiks išvadas“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė ministro patarėjas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"