TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio gelbėtojai vasarą prisimins lyg košmarą

2016 09 02 6:00
Audringa jūra ir prasti orai šiemet neatbaidė poilsiautojų nuo nesaugių maudynių. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Šių metų šiltasis sezonas skęstančiųjų gelbėjimu Baltijos jūros paplūdimiuose besirūpinantiems darbuotojams buvo itin sunkus.

„Tokios vasaros per savo keliolikos metų darbo praktiką dar nesu regėjęs. Suskaičiavome, kad net 49 dienas jūros bangavimas viršijo 3 balus, plevėsavo raudona vėliava, o žmonės nepaisė jokių pavojų. Nors buvo banguota, poilsiautojai vis vien lindo į jūrą. Tiek daug darbo dar nebuvome turėję“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Jam pritarė kolegos tiek iš Klaipėdos, tiek iš Neringos. Gelbėtojai nurodė ir priežastis, kodėl ši vasara jiems tapo tikru išbandymu.

Manija išsimaudyti

Į pajūrį atvykstančių poilsiautojų aistra Baltijai – beribė. Taip būtų galima apibūdinti neatsakingo elgesio motyvus.

„Šventojoje šiemet skendo 28, Palangoje – 35 vasarotojai. Darbo turėjome sočiai. Išskirtinė vasara dėl vyravusių orų. Pirmas toks sezonas mano praktikoje. Žmonės susiplanavo atostogas, sumokėjo pinigus už viešbučius, kambarius, atvyko į Palangą, o jūra – pašėlusi. Kai tik pasirodydavo saulė, visi lėkdavo į bangas“, – pasakojo J. Pirožnikas. Jo teigimu, gelbėtojams teko dirbti nuolat jaučiant įtampą, nes poilsiautojų elgesys buvo neprognozuojamas.

„Toks jau mentalitetas: atvyksta prie jūros ir žūtbūt nori išsimaudyti. Net jei tai daryti griežtai draudžiama. Nežinau, kaip dar kitaip galima auklėti žmones, kaip tik piniginėmis baudomis už neatsakingą elgesį“, – kalbėjo palangiškis.

Pernai vadinamieji pliažų chuliganai galėjo atsipirkti bauda nuo 3 iki 10 eurų, šiemet ji siekia nuo 14 iki 57 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 57 iki 144 eurų.

„Šiais metais paplūdimiuose, Palangos kavinėse, viešosiose erdvėse išdalijome apie 10 tūkst. lankstinukų. Juose informuojama apie saugų elgesį pliažuose ir atsakomybę už taisyklių nesilaikymą. Dabar Seimui pateiktas pasiūlymas didinti baudas iki 500 eurų. Gal tai padės?“ – svarstė J. Pirožnikas.

Jis užsiminė, kad galbūt jau kitąmet poilsiautojų saugumą efektyviau pavyks užtikrinti naudojant modernią skraidyklę. „Dabar turime tokią paprastą, kuri filmuoja. Ji padėjo rasti ne vieną pasiklydusį vaiką. Šiemet mums nepavyko įsigyti skraidyklės, turinčios ir garsiakalbį. Ateities planai dar ambicingesni: nusipirkti ir naudoti skraidyklę, kuri galėtų numesti skęstančiajam gelbėjimosi ratą. Tokių prietaisų yra, jie gali veikti net 10 kilometrų spinduliu“, – dalijosi sumanymais J. Pirožnikas.

Palangos gelbėtojai oficialiai darbą baigė rugpjūčio 31 dieną. Tiesa, centrinė gelbėtojų stotis prie Ronžės upelio žiočių veiks iki rugsėjo 15-osios, joje budės 4 žmonės.

Vėliava – nė motais

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas, ramių dienų pajūryje šiemet tebuvo 5–6. „Labai sudėtingas sezonas. Ypač sunku kontroliuoti situaciją, kai bangavimas jūroje – didelis, o žmonės į ją lekia iš prieškopės. Darbą baigsime rugsėjo 16-ąją, nes dar reikės budėti dėl studentų, atvykstančių į uostamiestį. O jie, žinote… Visokios naujų mokslo metų pradžios šventės, noras aplankyti pajūrį“, – dėstė V. Urbonas.

Jo pavaduotojas Aleksandras Siakis informavo, kad uostamiesčio teritorijos paplūdimiuose teko gelbėti 14 žmonių. „Kai Baltijos vanduo įšilo, tačiau orai dar buvo prasti, vasarotojai ėmė elgtis neadekvačiai. Išsiilgę jūros jie rizikavo savo gyvybėmis, todėl turėjome labai daug darbo. Nepamenu tokio sezono. Teko stebėti, kaip net tėvai su mažamečiais vaikais nepaiso raudonos vėliavos signalo ir puola maudytis“, – prisiminė jis.

Neretai klaidingai manoma, kad gelbėtojams daugiausia darbo – karštomis ir saulėtomis dienomis, kai pajūris primena skruzdėlyną. „Baisiausia, kai jūra labai banguoja, oras prastas, nes nežinai, iš kurios pusės laukti bėdos. Vienu metu į Baltiją supuola 100–200 žmonių, įspėjimų neklauso. Net tie, kurie iš pradžių pasišalina, paskui vėl grįžta ir daro tą patį. Dėl šių aplinkybių mums šiemet buvo labai sunku“, – prisipažino A. Siakis.

Gelbėtojas priminė, kokios vėliavos keliamos prie jūros ir ką jos reiškia. Jeigu geltona – maudytis pavojinga, rizika vidutinė. Raudonos ir geltonos vėliavos informuoja, kad paplūdimio teritoriją saugo gelbėtojai, raudona – maudytis griežtai draudžiama.

Problema – užsieniečiai

Neringos gelbėjimo stočių vadovas Gintaras Kuprys liūdnai konstatavo, kad šiemet Baltija prie pusiasalio pasiglemžė dvi gyvybes – Juodkrantėje ir Preiloje.

„Prieš kelias dienas susiklostė kone chrestomatinė situacija: didžiausios bangos, maudytis draudžiama, o vyras lekia į jūrą. Atvažiavo gelbėtojai, ėmė šaukti, kad lįstų lauk, bet jis nereaguoja. Tuomet pats gelbėtojas puolė į bangas traukti žmogaus. Šis ėmė plaukti dar toliau į jūrą, sprukti nuo mūsų kolegos. Vėliau paaiškėjo, kad pažeidėjas – užsienietis. Jie mums kelia vis daugiau problemų, nes visiškai nepaiso taisyklių“, – pabrėžė G. Kuprys.

Šiemet Neringos paplūdimiuose iš mirties gniaužtų ištraukta 16 žmonių. Šioje teritorijoje iki rugsėjo 5-osios dirbs tik centrinė Nidos ir Juodkrantės gelbėtojų stotys. Kituose pliažuose jos jau uždarytos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"