TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio grožybės taps mokamos

2014 10 24 6:00
Kone daugiausia aistrų kelia klausimas, ar už lankymąsi Smiltynėje turi mokėti klaipėdiečiai. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Norėdami pasilepinti Baltijos paplūdimių smėliu ar pasigėrėti įspūdinga pajūrio gamta, nuo kitų metų turėsime atverti pinigines, nes patekti į beveik visą Lietuvos pajūrį bus galima tik užsimokėjus.

Įvažiuojamuosius kelius į kurortą užtvarais užbarikaduos Palanga, o Kuršių nerijos nacionalinis (KNNP) ir Pajūrio regioninis (PRP) parkai jų teritorijų lankytojams pardavinės bilietus.

Jų įvedimas KNNP jau dabar piktina klaipėdiečius, kurie turės mokėti už tai, kad patektų į savo miesto teritoriją - Smiltynę, juolab kad Neringos gyventojai jokių mokesčių už įvažiavimą į pusiasalį nemoka.

Sprendimas apmokestinti lankymąsi saugomose teritorijose atskriejo iš Aplinkos ministerijos. Dabar parkų vadovai suka galvas, kaip rinkliavą administruoti. Bent jau pajūryje naujoji tvarka būtų pradėta taikyti nuo kitų metų pavasario.

Klaipėda pyksta

Visų regioninių, nacionalinių parkų ir rezervatų direkcijos iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) jau yra gavusios siūlomų pakeitimų aprašą. Pagal naująją tvarką, šių teritorijų lankytojams tektų įsigyti dieninius, savaitgalio, savaitinius, mėnesinius ar metinius bilietus.

Kone daugiausia aistrų verda dėl KNNP lankytojų bilietų įvedimo, mat jame esančios Smiltynės ir Kopgalio gyvenvietės patenka į uostamiesčio savivaldybės administruojamą teritoriją.

„Kodėl klaipėdiečiai turės mokėti už lankymąsi savo miesto administruojamoje teritorijoje? Gal ateis laikas, kai ir už tai, kad patektum į savo namo laiptinę, reikės mokėti? Tuo metu daugybė net fiktyvių Neringos gyventojų, šioje savivaldybėje tik gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, už kėlimąsi į pusiasalį nemoka. Jei bus apmokestintas lankymasis KNNP, žmonės mokės dukart: pirks lankytojo bilietą ir dar mokės ekologinį mokestį. Nesąmonė“, - LŽ teigė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Gerai nors tai, kad lankymasis Pirmojoje, Antrojoje Melnragėse ir dalyje Girulių nebus apmokestintas.

Uostamiesčio tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila įsitikinęs, kad klaipėdiečiams mokestis už lankymąsi KNNP galėtų būti taikomas tik nuo dešimtojo kelio Smiltynė-Nida kilometro. „Klaipėda pajėgi pati tvarkyti Smiltynės teritoriją be jokio papildomo mokesčio iš vietos gyventojų. Jei parko direkcija turi didesnių šios teritorijos plėtros vizijų, gali kreiptis į mus“, - sakė jis.

Smiltynei reikia investicijų

KNNP lankytojų bilietus žmonės galėtų įsigyti Senojoje ir Naujojoje perkėlose kartu su kelto bilietu, tad nesumokėjus mokesčio už lankymąsi parke patekti į pusiasalį būtų beveik neįmanoma, nebent atplauktum laivu.

Anot KNNP direktorės Aušros Feser, lankytojų bilietai reikalingi, nes parkams nurodyta patiems užsidirbti pinigų teritorijoms tvarkyti.

Aušra Feser. /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Juk klaipėdiečiai mokėtų pinigus už savo pačių teritorijos sutvarkymą. Būtų nelogiška, jei uostamiesčio gyventojai už lankymąsi Smiltynėje nemokėtų, o visi kiti mokėtų, nes kalbame apie surinktų pinigų panaudojimą pačioje Klaipėdos teritorijoje. Tad tai pirmiausia būtų naudinga patiems klaipėdiečiams. Turime didelių ambicijų sutvarkyti ir įkurti miško parką Smiltynėje su išpuoselėtais takais, medinėmis žaidimų aikštelėmis, lauko treniruokliais, suoliukais, o vien tokio parko projektavimas kainuoja didžiulius pinigus“, - LŽ sakė KNNP vadovė.

Jos manymu, keliantis pėsčiomis ar su dviračiu Senojoje perkėloje lankytojo bilietas kainuotų 50 euro centų, Naujojoje - 1 eurą.

„Žinoma, dar reikia sustyguoti visą apmokestinimo sistemą. Pavyzdžiui, kaip elgtis su tais, kurie keliasi tik į Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą? Ar turės mokėti šių įstaigų darbuotojai? Mane stebina Klaipėdos politikai, kuriems atrodo, kad Smiltynei investicijų nereikia, esą ten viskas gerai. Negerai, Smiltynę reikia tvarkyti, paversti ja patrauklia rekreacine teritorija, iki to dar labai daug ko trūksta“, - kalbėjo A. Feser.

Lankytojų bilietus planuojama įvesti nuo pavasario. Tačiau tuomet būtų atsisakyta viso kito apmokestinimo: nebūtų bilietų į Naglių rezervatą, nereikėtų mokėti už mašinas pakelės stovėjimo aikštelėse. "Taip pat svarstome įsteigti miško draugų organizacijas, kad savo noru prižiūrintieji miškus, renkantieji šiukšles parke galėtų lankytis nemokamai“, - tvirtino KNNP direktorė.

Bijo supriešinimo

Bilietų įvedimo tvarka aktuali ir PRP, kuris yra nusidriekęs nuo Kukuliškių miško prie Girulių iki pat Nemirsetos ir apima didelę pajūrio dalį. Bent jau kol kas svarstoma apmokestinti tik tam tikrų objektų, pavyzdžiui, Olando Kepurės skardžio, lankymą.

Anot PRP direktoriaus Dariaus Niciaus, tokio mokesčio administravimas visoje teritorijoje, per kurią driekiasi ir mašinų keliai, būtų sudėtingas.

„Reikėtų samdyti kontrolierius. Vis dėlto, manau, kad ši tvarka gali supriešinti gyventojus su saugomų teritorijų darbuotojais. Reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus, kurie leistų rinkti lėšas parkų teritorijoms tvarkyti. Pavyzdžiui, apmokestinti automobilių statymą arba organizuoti specialius mokamus pažintinius turus“, - teigė jis.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas LŽ pripažino, kad lankymosi viso parko teritorijoje apmokestinti nederėtų. Esą ir kontroliuoti proceso nebūtų įmanoma, ir mokėti už ką nėra.

„Ten laukai, pievos, miškeliai. O lankymąsi prie Olando Kepurės tikrai galima apmokestinti. Dabar ta teritorija neprižiūrima. Net mašiną pasistatyti prie skardžio, šalikelėje, pavojinga, nes automobilius masiškai plėšia, siautėja vagys. Jei būtų renkamas mokestis, budėtų žmogus, tuomet tvarkos būtų daugiau. Už surinktas lėšas būtų galima paremontuoti takelius, įrengti daugiau šiukšliadėžių, dažniau išvežti šiukšles, pastatyti papildomų suoliukų“, - svarstė meras.

Išimčių bus

VSTT direktorė Rūta Lapinskienė LŽ teigė, kad kol kas lankytojų bilietų saugomose teritorijose tvarka tik derinama su parkų direkcijomis.

„Nebus taip, kad parkų darbuotojai gaudys uogautojus, grybautojus. Tai bus sąmoningumo, solidarumo mokestis. Jo reikia, kad parkai galėtų efektyviau tvarkyti savo teritorijas, o iš to naudą gautų ir lankytojai. Išimtis, kas neturėtų mokėti už lankymąsi, paliekama numatyti pačių parkų direkcijoms“, - teigė ji.

Lankymosi pajūrio saugomose teritorijose apmokestinimas nebūtų pionieriškas veiksmas, nes jau tenka pirkti lankytojo bilietus Labanoro, Metelių regioniniuose parkuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke.

„Bet ten apmokestintos tik stovyklavietės. Lankytojo bilietus nuo kitų metų ketinama įvesti ir Užutrakio dvaro parke, Kernavėje“, - informavo R. Lapinskienė.

Kaimynėje Latvijoje dar prieš dešimtmetį įdiegta kone drakoniška, bet sėkminga sistema, kai už pasižvalgymą, pavyzdžiui, į krioklį reikėdavo mokėti 1 latą. Mokesčiai renkami ir iki šiol, tik eurais. Užtat už lankytojų suneštus pinigus nuostabiai tvarkomos teritorijos: tvyro švara, įrengta daug lauko kempingų, stovyklaviečių ir kt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"