TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio istorijas pasakos autobuse

2016 07 30 6:00
Iš Klaipėdos į Palangos oro uostą vykstantis maršrutinis autobusas taps važiuojančiu audiogidu, pajūrio istorijos pasakotoju. Redakcijos archyvo nuotrauka

Nuo pirmadienio, rugpjūčio 1-osios, iš Klaipėdos į Palangos oro uostą ir atgal viešuoju transportu vyksiantys keleiviai sulauks malonios staigmenos.

Per visą kelionę, kuri trunka apie pusvalandį, lietuvių ir anglų kalbomis bus pasakojamos ir žaismingais garsais, muzikiniais intarpais palydimos įvairiausios istorijos – nuo kuršių iki nepriklausomos Lietuvos laikų.

Projektą „Istorija veža“ sugalvojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) specialistai, pažintį su pajūriu jie pavertė nenuobodžiu ir lengvai klausomu popuri.

Kelionė neprailgs

Anot MLIM direktoriaus dr. Jono Genio, išgirsti istorinius faktus apie mūsų pajūrį, jo miestuose gyvenusius, dirbusius ar apsilankiusius žymius žmones bus naudinga ne tik pirmą kartą į Lietuvą atskridusiems užsienio turistams. „Keliautojai, Palangos oro uoste įlipę į autobusą, važiuodami į Klaipėdą išgirs labai daug, tačiau žaismingai pateiktos informacijos. Supras, į kokį kraštą atvyko ir kuo šis didžiuojasi. Tačiau ir lietuviai sužinos daug negirdėtų faktų. Kartais net pajuokauju, kad klaipėdiečiai dėl atrakcijos irgi galės sėsti į autobusą ir vykti į Palangos oro uostą, pavyzdžiui, išgerti kavos. Paskui grįžti atgal. Žinių bagažą apie mūsų krašto istoriją autobuso keleiviai tikrai papildys“, – „Lietuvos žinioms“ sakė muziejaus vadovas.

Savaime suprantama, kad pusvalandį trunkanti kelionė klausantis lietuvių ir anglų kalbomis įgarsintų tekstų bei muzikinių intarpų žmonėms neprailgs. „Istorija veža“ projektas pradės veikti per Klaipėdos miesto įkūrimo gimtadienį, nuo rugpjūčio 1-osios. Pasak projekto partnerės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus Gintaro Neniškio, toks autobusas kursuoja jau nuo gegužės, atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus ir jų dažnumą.

„Bilieto kaina – 1,1 euro. Autobusas vyksta be sustojimų: vairuotojas galės išleisti žmogų nebent stotelėse uostamiesčio teritorijoje. Vis dar pasitaiko keleivių, klaidingai manančių, kad šiuo autobusu galės pasiekti Palangos autobusų stotį. Autobusų stoties jie nepasieks, nes vykstama tiesiai į oro uostą ir atgal – tiesiai į Klaipėdą. Pastebėjome, kad šiuo autobusu naudojasi daugiausia pigių skrydžių oro linijų klientai“, – teigė jis.

Planuojama, kad audiogido lydimas autobusas kursuos tol, kol bus vykdomi skrydžiai.

Klaipėdos atodangos

Profesionalių istorikų bei garso režisierių parengtas pasakojimas stebina savo informatyvumu ir žaismingumu. „Sveiki įlipę į autobusą, kuris nėra paprasta metalinė dėžė ant ratų, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sakyčiau, kad šis autobusas yra istorinė senojo pašto kelio versija, plius mažumėlę fantazijos prieskonio ir lengvo poetinio dūsavimo, kuris išvykstant ar parvykstant yra, neslėpkime, ponios ir ponai, privalomas“, – pradžioje skelbia diktorius, ir pasigirsta arklių kanopų į grindinį kaukšėjimas.

Pasakojama, kad 1836 metais vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris dirbo Klaipėdos teatre. Būtent čia, tuometiniame atokiame Prūsijos mieste, žymusis kompozitorius pradėjo savo muzikinę veiklą. Vieną ankstų rytą R. Wagneris senuoju pašto keliu leidosi į tolimąją Rygą. Šiuo pašto keliu žiemą esą naudojosi ir baronas Miunhauzenas, rogėmis, pasikinkęs vilkus, vyko į Sankt Peterburgą, tarnybą caro kariuomenėje…

Vėliau atsigręžiama į kuršių, pajūrio krašto autochtonų, laikus bei papasakojama Mėmelio miesto įkūrimo 1252 metais istorija. Klaipėdos vardas pirmą kartą paminėtas tik XV amžiuje. Autobusų keleiviai išgirs besikaunančių karių ginklų žvangesį, riksmus, daužomų skydų garsus.

Laiko mašina virtusiame autobuse, riedant Klaipėdos gatvėmis, sužinoma daugybė įdomių istorijų: ir apie karalienę Luizę bei jos vyrą, Prūsijos karalių Wilhelmą Friedrichą III, ir apie garsiojo Trojos atradėjo Heinricho Schliemanno pėdsakus uostamiestyje bei likimo pirštą, lėmusį jo sėkmę.

Keliaujama ir kitais istorijos takais: skambant vokiškoms dainoms išgirstama apie Klaipėdos klestėjimo – XIX – amžių, Pirmojo pasaulinio karo pėdsakus, tarpukarį bei laikus, kai Mėmelį okupavo nacistinė Vokietija.

Vikingai ir grafai

Pasukus į Palangos plentą ties Nemirseta, diktorius rimtu balsu visiems keleiviams paliepia išsitraukti asmens tapatybės dokumentus, tačiau tuoj pat priduria: „Kertame pasienį. Nemirsetoje nuo XV amžiaus veikė pasienio sargybos būstinė. Tai buvo Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio ruožas, vėliau Prūsijos ir Rusijos pasienis. Beje, kai kas sako, kad tai – ilgiausiai Europoje išlikusi nepakitusi valstybinė siena.“

Ties Palanga keleiviai vėl sugrąžinami į kuršių laikus, nes ji buvo senovinės kuršių Mėguvos žemės prekybos centras, į kurį plūsdavo ne tik kitos baltų gentys, bet ir karingieji skandinavų vikingai. Neapsieinama ir be Birutės piliakalnio, alkakalnio istorijų bei gražiosios vaidilutės pažinties su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu.

Keleiviai sužinos ir apie kurortinės epochos kūrimąsi Palangoje, grafų Tiškevičių vaidmenį. Šias istorijas lydi nostalgiškos vadinamojo smetonmečio dainos apie jūrą.

Kelionės pabaigoje, artėjant prie Palangos oro uosto, sužinoma, kad jis atidarytas 1937 metais, kai pradėjo skraidyti mokomieji lėktuvai, o po kelerių metų – ir keleiviniai į Kauną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"