TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio kopas saugos ir skulptūros

2014 06 11 6:00
Arvydo Ališankos nuotraukos

Vaikštantieji Baltijos pajūriu ties Juodkrante nuo praėjusio savaitgalio gali grožėtis tiesiog ant kopagūbrio išdygusiomis įspūdingomis skulptūromis.

Keturios skulptūros - unikalios, nes joms kurti panaudotos vien jūros išmestos ar kopose rastos įvairios šiukšlės, medžio atliekos. Kūrinių autoriai - menininkai iš Kuršių nerijos ir Vilniaus ne tik papuošė aplinką, bet ir prisidėjo tvirtinant vėjų nuolat ardomą ir pustomą apsauginį kopagūbrį.

Kūrė iš šiukšlių

Kuršių nerija garsėja vadinamojo žemės meno simpoziumais. Jau nebe vienus metus iš šiaudų ir šakų Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, statomos itin gražios skulptūros, jos vėliau iškilmingai sudeginamos per Rudens lygiadienio šventę. Nidoje, ant Urbo kalno, menininkai buvo sukūrę skulptūras iš senojo švyturio plytų.

O šiemet Juodkrantės skulptoriui Albertui Danilevičiui kilo idėja pradėti kurti naują tradiciją ir puošti skulptūromis pajūrio kopas.

„Prieš porą metų vėjas buvo nugriovęs kelias mano skulptūras Gintaro įlankoje, jos buvo išplukdytos ir atsidūrė net Drevernoje, kitame Kuršių marių krante. Tada juokais pamaniau, jog tai ženklas baigti kurti nendrines skulptūras Gintaro įlankoje. Taip po truputį kilo idėja perkelti skulptorių simpoziumą į pajūrį“, - LŽ sakė jis.

Menininko dukra Ūla savo namuose buvo surengusi savotiškas kūrybines dirbtuves, skirtas draugams.

„Jie prisirinko prie jūros įvairiausių bangų išmestų daiktų, šakų ir iš jų sukūrė baldus. Pamaniau, kad idėja - labai graži, todėl nutariau organizuoti simpoziumą ir naudoti būtent jūros išmestus ar kopose besimėtančius daiktus. Savaitgalį suvažiavo menininkai ir sukūrė keturias įspūdingas skulptūras prie Juodkrantės", - pasakojo A. Danilevičius.

Simpoziume dalyvavo keturi autoriai: Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros trečio kurso studentas Dovas Vyšniauskas ir skulptoriai Kazys Venclovas, A. Danilevičius bei Arvydas Ališanka.

Pastarasis sukūrė skulptūrą „Tarppušis“: iš šakų suregztą savotišką medinį voratinklį su žmogaus silueto anga.

K. Venclovas sukūrė įspūdingų matmenų medinę poilsiautoją ir ją pavadino „Besideginanti“. D. Vyšniauskas surentė savotišką bastioną ir pavadino jį „Užusienis“, taip tarsi atskirdamas pajūrį nuo kopų.

„Mano skulptūra vadinasi „Paplūdimio angelas“. Tai ant kopos iš lentų, šakų pagamintas angelas išskėstais sparnais su senų, sulūžusių kopų takų lentų tunika apačioje“, - sakė A. Danilevičius.

Aplinkos apsaugos žinutė

Skulptorių simpoziumą, be privačių asmenų, iš dalies parėmė Kultūros rėmimo fondas. Iš pažiūros lengvas menininkų žaidimas virto ir aplinkos apsaugos žinute.

„Visi žinome, kad apsauginis kopagūbris XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje buvo kuriamas, statomas, pilamas žmonių rankomis. Jei ne jis, nerijos kaimai vėl galėtų būti užpustyti kaip prieš šimtmečius. Todėl kasmet kopagūbris vis tvirtinamas. Mes taip pat prisidėjome prie kopų tvirtinimo“, - teigė A. Danilevičius.

Visos skulptūros pastatytos prieškopyje, ten, kur labiausiai jūros vėjų nešamas pustomas smėlis. Meno kūriniai jį stabdo.

„Šį meną galima vadinti ir ekomenu. Pasaulyje daug kur propaguojama tokia meno rūšis, kai medžiagoms naudojamos antrinės žaliavos, atliekos, šiukšlės. O jūros dovanos, kaip priemonė skulptūroms, oficialiame simpoziume Kuršių nerijoje, ko gero, buvo panaudotos pirmą kartą“, - pažymėjo menininkas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser LŽ teigė, kad tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos.

„Žemės menas yra ekologinė meno rūšis, kuri labai tinka nerijai, nes panaudojamos natūraliai į ją patekusios medžiagos. Menininkai norėjo sukurti skulptūrą ir neseniai po didžiulio gaisro likusių miško atliekų, apdegusių šakų, tačiau dėl biurokratinių priežasčių ši idėja atidėta ateičiai. Rudenį vykdysime didžiulius išdegusių kalnapušynų kirtimus, tad gal tada bus galima iš tų degėsių palikti meno skulptūrą, kaip ženklą, perspėjimą ir priminimą“, – svarstė ji.

Skulptūras Juodkrantėje sukūrę menininkai ragina paskubėti jomis grožėtis, kol kūrinių nenuvertė audros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"