TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio kopose atsiras deginimosi aikštelių

2013 04 06 6:01
Deniso Nikitenkos nuotrauka/Pajūryje žmonės pavasarį tik sušilus orui ir pašvietus saulei skuba į kopas.

Netrukus mokslininkai pradės vykdyti didžiulį projektą - inventorizuos Lietuvos pajūrio krantus ir žemyninėje dalyje, ir Kuršių nerijoje.

Atlikus šiuos darbus bus prašoma skirti dešimtis milijonų litų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pajūrio krantams tvarkyti 2014-2020 metais.

Tarp jau dabar numatomų darbų - specialios poilsiautojams skirtos deginimosi aikštelės kopose su mažais, sekliais baseinais vaikams, pirmąkart ketinama įrengti akmeninė tvora laukiniame paplūdimyje ties Karkle.

Tirs po metrą

Už europinius pinigus prieš septynerius metus jau buvo atlikta pajūrio krantų inventorizacija, 2007-2013 metais iš ES struktūrinių fondų jiems tvarkyti buvo skirta daugiau kaip 22 mln. litų.

Liūto dalis šių pinigų atiteko Palangos paplūdimiams, kurie dėl audrų ir stiprių jūros srovių buvo susiaurėję iki keliolikos metrų pločio. Kasmet į pliažus teko išpilti kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų iš jūros dugno iškasto smėlio.

"Pamaitinus" paplūdimius tarp Birutės parko ir Rąžės žiočių, apie 2,8 kilometro ilgio jų ruožas vietomis praplatėjo net iki 120 metrų. Tačiau šio projekto pinigai jau išleisti.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, jau kitą savaitę turėtų būti paskelbtas konkursas atlikti naują pajūrio juostos inventorizaciją.

"Ji būtų baigta kitąmet, nes norima stebėti pajūrį ir jį aprašyti, ištirti skirtingais metų laikais. Krantai būtų inventorizuojami po metrą, matuojamas kopų aukštis, kranto plotis, įvertinama paplūdimių būklė, tiriamos jūros srovės, analizuojama jų įtaka krantams, vykdomi kitokie krantotvarkos darbai. Juos atlikus bus įvardijami konkretūs siūlymai, kaip krantus prižiūrėti ir apsaugoti, kreipiamasi į ES institucijas dėl finansavimo 2014-2020 metais", - LŽ sakė L.Budrys.

Jis patikino, kad Palanga minėtu finansavimo periodu jau nebebūtų prioritetiniame sąraše, nes jos paplūdimiai gana gerai prižiūrėti. "Žinoma, Palangoje bus sulyginamos po audrų susiformavusios paplūdimių krantų išgraužos, skardžiai, tačiau daugiausia dėmesio dabar bus sutelkta į Klaipėdos miesto, rajono ir Neringos paplūdimius", - aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.

Kopose - "varlinukai"

Vienas numatomų siūlymų - pajūrio kopose įrengti vadinamąsias deginimosi arba kaitinimosi aikšteles. "Vos atšilus orams pavasarį arba laikantis saulėtiems orams rudenį, vasarą žmonės labai mėgsta ieškoti užuovėjos užkopiuose, kopose. Vanduo pavasarį dar šaltas, paplūdimyje - labai vėjuota, todėl saulės išsiilgę poilsiautojai įsikuria ant smėlio kopose. Štai tokiose užuovėjose galėtų būti įrengtos gražios, medinės deginimosi aikštelės, kur žmonėms nereikėtų sėdėti ant žemės, smėlio, jie galėtų įsikurti ant gultų", - svarstė L.Budrys.

Šalia tokių aikštelių numatoma galimybė įrengti ir seklius, mažus baseinus vaikams. "Vanduo juose greitai sušyla. Tokios deginimosi aikštelės labai populiarios Skandinavijos, kai kuriuose šaltesniuose Ispanijos kurortuose. Kadangi mūsų krašte šiltasis metų sezonas labai trumpas, tokios aikštelės būtų puiki civilizuota vieta žmonėms patogiau mėgautis saulės voniomis", - teigė jis.

Tačiau aplinkosaugininkas pridūrė, kad daug klausimų dėl pajūrio krantų tvarkymo kyla Klaipėdoje, Melnragėje. Ten Vyriausybė vis puoselėja planus statyti giliavandenį uostą.

"Jei toks objektas bus statomas, krantai taps betoniniai, jei idėjos apie giliavandenį uostą Melnragėje bus atsisakyta, ES pinigai bus skiriami smėlėtiems paplūdimiams tvarkyti", - teigė L.Budrys.

Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas LŽ patikino, kad nei Klaipėdos bendrajame, galiojančiame iki 2020 metų, nei baigiamame rengti 2014-2020 metų Klaipėdos miesto strateginiame planuose nenumatyta jokios galimybės Melnragėje statyti giliavandenį uostą.

"Todėl idėja kopose įrengti patogias deginimosi aikšteles su baseinais vaikams skamba fantastiškai. Bet kokios investicijos į Klaipėdos paplūdimius, juose esančias rekreacines zonas yra itin sveikintinos. Galiu užtikrinti, kad įrengus tas aikšteles ir baseinus miestas ras lėšų juos tinkamai prižiūrėti, valyti bei tvarkyti. Klaipėdai labai reikia patrauklių, naujų rekreacinių objektų pliažuose", - sakė A.Šulcas.

Saugos kapinaites

L.Budrys informavo, kad į 2014-2020 metų pajūrio krantotvarkos programą bus įtraukta ir akmeninės tvoros statyba ties Karklės kapinaitėmis.

LŽ jau rašė, kad šimtametės kapinaitės yra arčiausiai jūros Lietuvoje, jos įrengtos ant skardžio, tad per audras ir štormus bangos nuolat jas plauna iš apačios. Žemė slenka ir net atveria kapavietes, pajūriu vaikštinėjantys žmonės randa žmonių palaikų kaulų.

Priešais kapinaites, tiesiog akmenuotame paplūdimyje įrengus apie 50 metrų ilgio metaliniu tinklu sutvirtintą akmeninę tvorą bangos nebepasiektų skardžio, ant kurio ilsisi ne tik senieji karkliškiai, kuršių bei prūsų ainiai, bet ir žymus lietuvių poetas Salys Šemerys.

Dėl to, kad senosios ir į kultūros vertybių sąrašą įtrauktos Karklės kapinaitės nesulaukia deramo vietinių aplinkosaugininkų dėmesio, minėto kaimo bendruomenė šiais metais raštu jau skundėsi Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Tad siekis apsaugoti šią vietą nuo stichijos gali būti įgyvendintas patvirtinus 2014-2020 metų pajūrio krantotvarkos programą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"