Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio paplūdimiuose jausimės saugesni

 
2017 07 27 14:20
Gelbėtojai tikisi, kad memorandumas suteiks jiems daugiau galimybių sulaukti įvairių žinybų pagalbos. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Keturių pajūrio savivaldybių ir kelių valstybinių tarnybų vadovai ketina pasirašyti bendradarbiavimo gelbėjant skęstančiuosius memorandumą. Juo siekiama užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą nelaimių atvejais, mat dabar neretai patenkama į dviprasmiškas situacijas.

„Mes buvome vieni šio memorandumo iniciatorių. Pavyzdžiui, kas atsakingas už žmogaus gelbėjimą jūroje? Klausimas skamba keistai, tačiau pagal teisės aktus savivaldybė užtikrina poilsiautojų saugumą tik savo teritorijoje, paplūdimyje, o jūra – valstybės žinioje. Pasirašius memorandumą atsiras daugiau aiškumo, institucijos raštu įsipareigos padėti viena kitai ir nebegalės baksnoti pirštu, kad čia ne jų darbas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Kartu planuojama visame pajūryje dalytis informacija, kuri gaunama paskambinus bendruoju pagalbos numeriu 112: jei nelaimė įvyks paplūdimyje, pirmiausiai bus informuojami gelbėtojai.

Darius Jasaitis: „Institucijos raštu įsipareigos padėti viena kitai ir nebegalės baksnoti pirštu, kad čia ne jų darbas.“

Suvienys jėgas

Šį mėnesį parengtas memorandumas susijęs su prevencijos vykdymu ir pagalbos teikimu organizuojant žmonių gelbėjimą Baltijos jūros paplūdimiuose.

Dokumentą turėtų pasirašyti Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos savivaldybių merai ir pasieniečių, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų, Viešojo saugumo tarnybos bei Karinių jūrų pajėgų vadovybės.

Memorandume akcentuojamas poreikis skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant efektyvios prevencijos, kuri padėtų užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ar nusikalstamoms veikoms Baltijos jūros priekrantėje.

Memorandumo dalyviai sutars savo veiklą koordinuoti teikiant pagalbą, keičiantis informacija, fiksuojant, užkardant ir nutraukiant galimus pažeidimus, rengiant bendrus prevencijos planus ir net dalyvaujant organizuojamuose seminaruose, konferencijose.

Iki šiol pajūrio savivaldybių išlaikomos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos į įvairias valstybines žinybas pagalbos kreipiasi savo iniciatyva, o memorandumas suteiks formalų pagrindą pagalbos tikėtis savaime.

Dokumentą pasirašysiančios šalys taip pat įsipareigos rengti bendrus susitikimus ir aptarti rezultatus du kartus per metus – prieš maudymosi sezono pradžią ir jam pasibaigus.

Daugiau aiškumo

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad memorandumą pasirašys tik gavęs uostamiesčio tarybos pritarimą.

„Manau, kad politikai pritars, nes toks dokumentas jau seniai reikalingas. Vis dėlto atkreipsiu dėmesį, kad prisiimti įsipareigojimai neturėtų tapti vien garsia deklaracija, o būtų vykdomi realiai. Svarbu, kad popieriuje užfiksuoti susitarimai veiktų ir gyvenime, kuris diktuoja savo sąlygas. Ypač kai tai susiję su nelaimėmis, kurioms nutikus viską lemia ne valandos, o minutės. Todėl tikiuosi, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas gelbėjant žmones pajūryje ir užkardant nelaimes įgaus naują kokybės mastą“, – kalbėjo jis.

Neringos vadovas D. Jasaitis paaiškino, kad minėto dokumento iniciatyva radosi atsižvelgus į keistą ir net kuriozinę dabartinę situaciją, kurios valstybė niekaip nesugeba keisti.

Darius Jasaitis: "Institucijos raštu įsipareigos padėti viena kitai ir nebegalės baksnoti pirštu, kad čia ne jų darbas.“ Alinos Ožič nuotrauka

„Pasakysiu paprastai: valstybė įpareigoja pajūrio savivaldybes paplūdimiuose, sausumoje, užtikrinti žmonių saugumą, organizuoti jų gelbėjimą. Tačiau vos tik poilsiautojas įbrenda į Baltijos jūrą, jis patenka jau nebe į savivaldybės, o valstybės kontroliuojamą teritoriją. Ji – jau ne mūsų kompetencija. Kas tuomet privalo užtikrinti skęstančiojo gelbėjimą? Pasieniečiai? Karinės jūrų pajėgos?“ – niuansus dėstė meras.

Esą kariškiams gelbėjimo jūroje darbai priklauso tik nuo izobatės: linijos jūroje, kur gylis yra nuo 20 metrų.

„Iki jos gelbėti nepriklauso. Patys suprantate, kad niekas neplaukia taip toli, kur net 20 metrų gylis. Štai ta zona yra seniai tapusi „pilkąja“. Latviai santykinai išsprendė šią problemą: Saeima pajūrio savivaldybėms priskyrė dalį jūros akvatorijos priekrantėje, tačiau papildomų pinigų žmonėms gelbėti nedavė. Tačiau kaimynėje šalyje aišku, kas ir už ką turi atsakyti. Todėl ir radosi tas memorandumas, kuriuo visos žinybos, tarnybos sutaria veikti bendrai“, – sakė D. Jasaitis.

Esą pasirašius dokumentą bus galima drąsiau prašyti pagalbos, koordinuoti veiksmus, o jei kuri tarnyba atsisakys padėti – priminti memorandumą.

Parama gelbėtojams

Palangos gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas pasidžiaugė, kad dėl bendro dokumento ir kitose pajūrio savivaldybėse gelbėtojai dirbs taip, kaip dirba gelbėtojai didžiausiame šalies kurorte.

„Turime atskirus susitarimus su policija, medikais, ugniagesiais. Pavyzdžiui, kai bendruoju pagalbos numeriu 112 gaunamas pranešimas apie nelaimę mūsų prižiūrimuose paplūdimiuose, pirmiausia yra susisiekiama su gelbėtojais. Jie operatyviai reaguoja ir įvertina situaciją. Būdavo, kai pranešus apie įvykį atlekia medikai, ugniagesiai ir paaiškėja, kad be reikalo, o juk naudojami degalai, eikvojami žmogiškieji ištekliai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis.

Pasirašius memorandumą geroji praktika būtų taikoma visame Lietuvos pajūryje.

„Žinoma, aktualus ir tas teisinis kuriozas, kad jūra priklauso valstybei ir ši atsakinga už žmonių gelbėjimą, nors realiai šį darbą dirbame mes. Klaipėdos rajone apskritai nėra nė vienos gelbėtojų stoties, todėl irgi kildavo klausimų, kas turi reaguoti į nelaimes? Jei bus raštu sutarta veikti bendrai su visomis žinybomis, tuomet ir atsakomybę bus lengviau pasidalyti, nebekils nereikalingų klausimų. Atsiras aiškumas, kurio dabar tikrai trūksta. Naktį centriniame paplūdimyje budime tik mes, palangiškiai, o kitur gelbėtojų nėra. Ir vėl nelaimės atveju kildavo klausimų, kas turi reaguoti“, – dėstė J. Pirožnikas.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktorius Virginijus Urbonas taip pat teigiamai vertino iniciatyvą. „Mes, gelbėtojai, dirbame nuolat bendradarbiaudami su tarnybomis, tačiau tai vyksta mūsų pačių iniciatyva. Dabar gal daugiau pagalbos sulauksime. Nėra buvę, kad veiksmų koordinavimas būtų įtvirtintas atskiru dokumentu“, – tikino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"