TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūrio perlai virsta sąvartynu

2015 09 02 6:00
Tikras gamtos perlas pajūryje apšnerkštas kaip priemiesčio kloaka. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Pajūryje netoli Plocio ežero esantys unikalūs šaltiniuotieji skardžiai traukia net užsienio turistus, tačiau į rezervato teritoriją patenkantis paplūdimys yra neprižiūrimas tarsi niekieno žemė. Jis nusėtas poilsiautojų paliktomis ir jūros išmestomis šiukšlėmis.

Šio pakrantės ruožo vaizdą darko šiukšlės, nes nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei Pajūrio regioninis parkas (PRP) neišgali nusamdyti paplūdimių valytojų, kaip yra Palangoje ir Klaipėdoje.

Savo ruožtu Aplinkos ministerija jau parengė ir teiks Vyriausybei tvirtinti naująją tvarką, pagal kurią visi prie vandens telkinių saugomose teritorijose poilsiaujantys asmenys privalės surinkti šiukšles ten, kur buvo įsikūrę, kitaip grės piniginės baudos. Panaši tvarka taikoma žvejams. Teigiama, kad ji pasitvirtino.

Pasigedo šeimininko

Tiek mūsų šalies gyventojai, tiek į Vakarų Lietuvą atvykstantys užsienio turistai vis dažniau užsuka į vadinamuosius laukinius pajūrio pliažus Klaipėdos rajone. Paprastai pėstute ar dviračiais jūros krantu keliaujama iš Klaipėdos į Palangą, arba priešingai.

Viena šio maršruto pažibų – Olando Kepurė, tačiau tarp Karklės ir Nemirsetos turistų laukia dar viena gamtos grožybė – šaltiniuotieji skardžiai. Palyginti neaukšti natūralūs klifai stūkso netoli Plocio ežero, esančio PRP teritorijoje. Iš nuolat besikeičiančių, yrančių skardžių trykštantys šaltiniai nuspalvina atodangas bronzine spalva, o neseniai dar atsirado ir mistiškai atrodantys urvai.

Šie „bronziniai“ skardžiai – malonus atradimas keliautojams, tačiau šiemet jiems tenka pamatyti ne tokį gražų vaizdą, nes visas pajūrio ruožas tiesiog nusėtas šiukšlių. Ir tai – rezervato teritorijoje.

„Specialiai pėstute ėjome nuo Girulių iki šių skardžių kartu su mūsų šeimos draugais iš Vokietijos. Pamatę anksčiau darytas nuotraukas, jie primygtinai norėjo aplankyti šaltiniuotuosius skardžius. Apstulbome, nes visas paplūdimys buvo nusėtas šiukšlių. Tokia unikali vieta, o jos net fotografuoti dabar nesinori dėl netvarkos. Nejaugi ši teritorija neturi šeimininkų? Tai pati gražiausia pajūrio vieta Lietuvoje, o apšnerkšta kaip priemiesčio benamių landynės“, – LŽ kalbėjo prie skardžių sutiktas melnragiškis.

Esą „bronziniai“ klifai galėtų tapti viena iš pajūrio vizitinių kortelių, traukti turistus ir garsinti mūsų kraštą, jo grožį, todėl žmogui keista, kad vaizdinga vieta skęsta šiukšlėse. „Tikrai nieko nesuprantu. Palangoje paplūdimiai – švarutėliai, Klaipėdoje, Neringoje – taip pat, nes jais rūpinamasi. O čia? Tas pat, kaip miesto rotušės aikštę laikyti šiukšliną ir aiškinti, kad ji niekam nepriklauso“, – svarstė keliautojas.

Išeitis – nauja rinkliava

PRP direktorius Darius Nicius LŽ teigė, jog formaliai maždaug 10 kilometrų pajūrio ruožas priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei.

„Tačiau, kaip žinote, ši savivaldybė neturi nė vieno oficialaus paplūdimio, visi – laukiniai, tad ir prižiūrėti jų tarsi nėra pareigos. Mūsų parkas pirmiausia rūpinasi gamtinių vertybių apsauga, todėl bent jau kol kas tvarkant paplūdimius apsiribojama savanoriška veikla. Pavasarį buvo organizuojama talka, dar viena bus rudenį. Tikrai apkuopsime pliažą prie šaltiniuotųjų skardžių. Tačiau samdyti atskirus žmones vien paplūdimiams valyti neišgalime nei mes, nei rajono savivaldybė“, – dėstė jis.

Savo ruožtu Klaipėdos rajono merija yra pavedusi pajūrio priežiūrą organizuoti Kretingalės seniūnijai. Ši tam skyrė vos tris darbininkus. „Ne tik pajūriui, bet ir Karklės aplinkai tvarkyti. Bet koks tas tvarkymas, jei vienas žmogus renka šiukšles pajūryje ir 5 kilometrus eina užsimetęs vieną jų maišą ant kupros? Pliažų teršimo problema labai opi, nuolatinės priežiūros nėra. Todėl siūlome pirmiausia rasti papildomų pajamų, už kurias ir būtų samdomi vaizdingiausių pajūrio ruožų tvarkytojai“, – aiškino D. Nicius.

Jo manymu, reikia kuo greičiau svarstyti automobilių apmokestinimo Karklės kaime klausimą – esą tai padėtų efektyviau prižiūrėti taip žmonių mėgstamas pajūrio vietas. „Už tą rinkliavą gautus pinigus būtų galima investuoti į pajūrio tvarkymą, tad poilsiautojai patys prisidėtų prie aplinkos, kurioje būna, puoselėjimo. Pavyzdžiui, Palanga turėjo pagalvės mokestį, dabar apmokestins įvažiavimą į kurortą, todėl ji gali sau leisti tvarkyti pliažus du kartus per parą. Klaipėda apskritai skiria didžiulį finansavimą paplūdimių priežiūrai. O čia kyla keblumų ir dėl to, kad pliažai neturi oficialaus statuso, ir dėl menko finansavimo“, – kalbėjo PRP vadovas.

Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė tikino, jog tiesiog trūksta pinigų žmonėms samdyti. „Laikomės strategijos, kad tie paplūdimiai ir liktų laukiniai. Tai traukia žmones ir daro mūsų pliažus išskirtinius. Tačiau priežiūros jiems tikrai trūksta. Pernai PRP teritorijai tvarkyti skyrėme apie 2,9 tūkst. eurų. Teko net pakovoti, kad šiemet būtų įsteigtas papildomas ūkinių reikalų darbuotojo etatas“, – neslėpė ji.

Keis įstatymą

Regis, bręsta ir teisiniai pokyčiai dėl apšnerkštų teritorijų prie vandens telkinių. Aplinkos ministerija jau yra parengusi Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežtinti pačių poilsiautojų atsakomybę.

Anot aplinkos viceministro Lino Jonausko, ketinama taikyti panašią tvarką, kokia nuo 2013 metų galioja žvejams. „Jie aplink savo žvejojimo vietą 5 metrų spinduliu privalo surinkti visas šiukšles, ir nesvarbu, ar šios paliktos kito žmogaus. Jei nenori apsikuopti aplink savo žvejojimo vietą, eik ten, kur šiukšlių nėra. Tačiau paprastai geriausios žūklės vietos ir būna apšnerkštos. Už taisyklių nepaisymą gresia įspėjimas arba bauda iki 58 eurų. Inspektoriai išties tikrina žvejybos vietas, ir ta sistema veikia. Žvejai net vieni kitus drausmina“, – LŽ sakė jis.

Todėl siekiama kone identišką tvarką įtvirtinti ir saugomose teritorijose, kur poilsiaujama prie vandens. „Prie jūros, matyt, taip pat nustatysime atitinkamą atstumą – tam tikru spinduliu bus privalu susitvarkyti. Ir vėl: net jei šiukšlės – ne tavo, vis vien turėsi jas surinkti ir nepalikti, o išsinešti. Artimiausiu metu teiksime pataisas Vyriausybei. Jei ši jas patvirtins, teisės aktas keliaus į Seimą. Piniginės baudos būtų panašios kaip žvejams. Be to, už šiukšlinimą numatytas dar ir žalos gamtai atlyginimas, ne tik bauda už saugomos teritorijos režimo nepaisymą“, – informavo L. Jonauskas.

Tokiai prevencinei priemonei pritaria tiek R. Cirtautaitė, tiek D. Nicius, nes didžiąją dalį šiukšlių paplūdimiuose palieka būtent poilsiautojai. Tik mažą procentą atliekų į pliažus išmeta pati jūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"