TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūris neturi kur priglausti pabėgėlių

2015 09 29 6:00
Darius Jasaitis: „Neringoje yra daugybė poilsiaviečių, namelių, priklausančių įvairiausioms žinyboms. Ten būtų galima apgyvendinti pabėgėlius.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvai rengiantis priimti per tūkstantį pabėgėlių, kai kurios savivaldybės jau giriasi radusios jiems būsimus namus, tuo metu pajūryje padėtis - kur kas sudėtingesnė.

Klaipėdos, Palangos ir Neringos merai kategoriškai atsisako priimti atvykėlius suteikiant jiems socialinius būstus ir kelias įvairias, su pragmatiškais niuansais susijusias sąlygas.

Pagrindiniai argumentai - nekilnojamasis turtas pajūryje yra labai brangus, o laisvų "valdiškų" gyvenamųjų būstų tiesiog nėra. Neringa pabėgėlius priimtų tik tuo atveju, jei Vyriausybė jai perduotų įvairias žinybines poilsiavietes, kurios naudojamos tik vasarą.

„Pabėgėlių negalime priimti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išsiuntėme raštą, kuriame išdėstėme poziciją. Savo žmonių negalime aprūpinti būstu, tad ką kalbėti apie prieglobstį svetimtaučiams“, - LŽ teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Neturi ką pasiūlyti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai pranešė, kad tik penktadalis savivaldybių atsiliepė į kvietimą apgyvendinti pabėgėlius. Skelbta, kad pabėgėlius sutiko priimti Akmenės, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Pakruojo, Raseinių, Šiaulių ir Skuodo rajonai bei Birštono, Šiaulių ir Alytaus miestai.

Tuo metu pajūrio savivaldybės atidaryti durų imigrantams neskuba. Palangos vadovas Š.Vaitkus pareiškė, kad šis kurortas nėra iš principo nusiteikęs prieš pabėgėlius, jų integraciją Lietuvoje, tačiau galimybes juos apgyvendinti Palangoje iki minimumo mažina situacija nekilnojamojo turto sektoriuje.

„Visi puikiai žino, kokia yra nekilnojamojo turto vertė mūsų kurorte. Dėl šios priežasties eilės socialiniam būstui gauti savivaldybėje nemažėja. Šiose eilėse - ir neįgalūs palangiškiai, ir šeimos su mažamečiais vaikais. Iš valstybės skiriamų lėšų socialiniams būstams įsigyti per metus galime nupirkti vos vieną”, - aiškino Palangos meras.

Kurorto valdžia atkreipė dėmesį ir į tai, kad Palanga gyvena sezonų ir verslo ritmu, todėl net ir apgyvendinus pabėgėlius esą nebūtų įmanoma jų įdarbinti.

„Vietos žmonės gyvena iš to, ką surenka per vasarą nuomodami savo būstus poilsiautojams. Kokius darbus galėtume pasiūlyti, pavyzdžiui, sirams?” - retoriškai klausė kurorto savivaldybės tarybos narys Saulius Simė.

Neringos variantas - poilsiavietės

Jokių galimybių esamomis sąlygomis apgyvendinti pabėgėlius nemato ir Neringos meras Darius Jasaitis.

„Įkurdinti pabėgėlius žmonių, socialinio būsto laukiančių 20 metų, sąskaita būtų neteisinga. Jie juk moka mokesčius, augina vaikus ir kantriai laukia būsto, todėl jie mums labiau rūpi. Tačiau Neringoje yra daugybė poilsiaviečių, namelių, priklausančių įvairiausioms žinyboms, ministerijoms, departamentams ir naudojamų tik tris mėnesius per metus. Galbūt ten būtų galima apgyvendinti pabėgėlius”, - LŽ sakė jis. Esą Vyriausybė galėtų perleisti pavaldžių institucijų nekilnojamąjį turtą Neringoje savivaldybei, taip atsirastų daug galimybių priglausti svetimtaučius.

„Rastume ir darbo, nes pusiasalyje trūksta vairuotojų, statybininkų, gerų medikų. Tikrai duotume darbo, kuriam atlikti net nereikėtų gerai mokėti lietuvių kalbą”, - siūlė D. Jasaitis.

Anot jo, Neringos bendruomenė galimybę gyventi kartu su atvykėliais vertina įvairiai. “Dalis neringiškių mielai priimtų pabėgėlius, kiti - nenoromis”, - kalbėjo meras.

Galėtų nuomoti

Klaipėda nuo seno garsėja kaip daugiakultūris miestas, atviras įvairiausių tautybių ir tikėjimų žmonėms, tačiau ir uostamiestyje pabėgėlių klausimas kol kas - be aiškių atsakymų.

„Pabėgėlių nepriimtume socialinio būsto sąskaita. Žmonės mūsų nesuprastų, būtų sukiršinta visuomenė. O laisvų būstų neturime. Todėl galima svarstyti tik apie galimybę nuomoti butus pabėgėliams“, - LŽ teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jo teigimu, uostą turinčiame mieste, kurio pašonėje stūkso ir fabrikai, tikrai atsirastų darbo vietų pabėgėliams, todėl jie nesunkiai galėtų integruotis į visuomenę.

„Negalima taikyti vienodo modelio visoms Lietuvos savivaldybėms, nes jos - specifinės, ypač - pajūryje. Dar turime analizuoti, kokiais išbandymais, įsipareigojimais pabėgėlių kvotos ir jų priėmimas guls ant miesto pečių”, - pabrėžė Klaipėdos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"