TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūris praranda turistus iš Rusijos

2013 06 15 6:00
Nidiškiai tikina jau pajutę, kad Rusijos turistų šį sezoną yra mažiau. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Turistų iš Rusijos srautas į mūsų šalies pajūrio kurortus šiemet ėmė mažėti. Verslininkai ir turizmo specialistai dėl to linkę kaltinti gretimos valstybės piliečiams esą nepalankią vizų išdavimo politiką.

Kaip kliūtis prisivilioti turistų įvardijamas Lietuvos valdžios sprendimas Rusijoje (taip pat Ukrainoje) įsteigti vizų centrus. Dėl jų rusams padidėjo kelionės į mūsų šalį išlaidos. Lietuvos pajūrio turizmo sektoriui neigiamos įtakos turi ir tai, kad kaimynė Lenkija sugebėjo iš Europos Sąjungos gauti išimtinę teisę turistus iš Kaliningrado srities įsileisti be vizų 100 kilometrų atstumu nuo sienos.

Įsteigė vizų centrus

Rusų turistai, kurių daugumą sudaro maskviečiai, mūsų pajūryje itin laukiami, nes, palyginti su kitais poilsiautojais, čia išleidžia gerokai daugiau pinigų. Vietos verslininkams jie yra geidžiamiausi klientai, todėl bet koks pokytis, susijęs su turistais iš Rusijos, žaibiškai sukelia didžiulę reakciją.

Taip nutiko ir dabar, kai Užsienio reikalų ministerija (URM) nusprendė pasitelkti tarpininką vizoms į Lietuvą gauti. Nuo kovo Rusijoje ir Ukrainoje ėmė veikti po 14 vizų centrų, valdomų konkursą laimėjusios privačios firmos „VFS Global“.

Anksčiau Rusijos piliečiams reikėdavo mokėti tik už vizas (35 eurus), dabar - ir už tarpininkavimą vizų centrams (18-20 eurų). Dažnas turistas vizomis rūpinasi per kelionių agentūras, tad nuo kovo jam tenka mokėti ir agentūrai, ir vizų centrui, ir už pačią vizą.

URM atstovai aiškina, esą taip siekiama gerinti sąlygas Rusijos ir Ukrainos piliečiams aplankyti Lietuvą, mat skirtinguose tų šalių regionuose ir miestuose įkurti centrai išplės konsulinių paslaugų teikimo geografinę aprėptį. Tai itin aktualu atokesnių rajonų gyventojams – jiems nebereikės dėl vizos vykti į Maskvą ar Kijevą.

Teigiama, jog nuo pavasario dokumentus Šengeno vizoms į Lietuvą gauti rusai gali teikti vizų centrams Novosibirske, Krasnojarske, Vladivostoke, Irkutske, Chabarovske, Žemutiniame Naugarde, Rostove prie Dono, Sočyje, Samaroje, Jekaterinburge, Kazanėje, Krasnodare, Ufoje.

Prarastume investicijas

Tačiau turizmo specialistai abejoja tokių centrų nauda. Jų žodžiais, po kelerių metų gali paaiškėti, kad turistų iš atokesnių Rusijos regionų neprisiviliojome, o tūkstančius svečių iš Maskvos ir Sankt Peterburgo dėl pabrangintos vizų išdavimo procedūros praradome.

Kaip LŽ sakė Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Danutė Mažeikaitė, situaciją blogina ir tai, kad turizmo agentūroms mažinamos vizų išdavimo kvotos, o vizų centrams - didinamos. „Gal siekiama iš rinkos išstumti turizmo agentūras? Man nesuprantami argumentai, esą įsteigus vizų centrus padaugės turistų iš Rusijos regionų. Ar jie apskritai žino apie mus? Kiek kainuos vien rinkodara, reklama, viešinimas, jei norėsime prisivilioti turistų iš Rusijos pakraščių? Taip, galbūt padidės keliaujančiųjų į Lietuvą verslo reikalais srautas, bet tai nėra turistai“, - kalbėjo ji.

D.Mažeikaitės manymu, vizų centrų steigimas naudingas tik konkursą laimėjusiai firmai ir mūsų diplomatinėms įstaigoms Rusijoje bei Ukrainoje. „Jų darbuotojams tiesiog sumažės darbo krūvis. Man nesuprantama, kodėl vykdoma tokia politika? Beje, šios Vyriausybės programoje apie turizmo plėtros koncepciją apskritai nėra nė žodžio. Pajūriui tokia situacija skaudžiausia. Jei padėtis nesikeis, po kelerių metų pamatysime, kad kartu su prarastais turistais ištirps ir investicijos į infrastruktūrą kurortuose. Be to, praradę ištikimus turistus turėsime iš naujo papildomai investuoti į jų pritraukimą, susigrąžinimą“, - sakė ji.

Lakmuso popierėlis - Nida

Kad šį sezoną svečių iš Rusijos sumažėjo, patvirtino ir Nidoje įsikūrusio turizmo paslaugų centro „Mare travel“ vadovė Rita Zinkevičienė. Dėl to kalta, anot jos, ne tik pasikeitusi vizų išdavimo tvarka ir todėl pabrangusi paslauga, bet ir Lenkijos pasiektas laimėjimas lengvesnėmis sąlygomis įsileisti turistus iš Kaliningrado srities. „Rusai manęs tiesiai šviesiai klausia: „Lietuviai, kas jums darosi? Esate tokie turtingi, kad jums nereikia turistų iš Rusijos?“ Neturiu ką jiems atsakyti. Blogai, labai blogai. Turistų iš Kaliningrado srities nuo pavasario sumažėjo itin smarkiai. Dabar jie vyksta į Lenkiją“, - LŽ aiškino R.Zinkevičienė.

Turizmo specialistė pabrėžė, jog poilsiautojai iš Rusijos ypatingi dar ir tuo, kad nepaiso sezoniškumo - į Neringą, Palangą važiuoja tiek vasarą, tiek žiemą. „Rusų srauto sumažėjimas - smūgis lietuvių verslui. Mūsų firma yra tarpininkė, vežėja, o vizomis rūpinasi agentūra Kaliningrade. Ji mums skundėsi, kad sumažintos vizų išdavimo kvotos. Agentūra nebegali atvežti tiek turistų, kiek yra norinčiųjų. Kas belieka? Rusai vyksta į Lenkiją, kur jokių vizų nereikia“, - pasakojo nidiškė.

Ji tikino, kad nemažai rusų atvyksta į Nidą ne tik poilsiauti, bet ir apsipirkti - prekybos centre įsigyti kokybiškų prekių, maisto produktų. „Dabar lenkai savo prekybos bazes specialiai perkėlė arčiau Kaliningrado srities sienos, tad ir šiame sektoriuje pradedame nusileisti kaimynams. O mūsų šalyje, užuot skatinus turizmą realiais sprendimais, tik plepama apie tai“, - pareiškė R.Zinkevičienė.

Nuogąstaujama, kad didžiausiam pajūrio kurortui - Palangai - taip pat gresia prarasti dalį poilsiautojų.

Vizas pakeitė leidimai

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius LŽ tvirtino, kad vizų kasmet išduodama vis daugiau. „Šiame poste dirbu jau penktus metus, tad galiu patikinti, jog kiekvienais metais išduodame iki 10 proc. daugiau vizų. Kitas dalykas - Kaliningrado srityje nėra jokio vizų centro, veikia du konsulatai Sovetske ir Kaliningrade. 14 vizų centrų atidaryta plačiojoje Rusijoje, ir tai labai palengvins rusams gauti vizas į Lietuvą, nes nebereikės skristi didelių atstumų į Maskvą ar Sankt Peterburgą“, - dėstė jis.

Diplomatas patikslino, kad praėjusią vasarą Lenkija išties pasiekė išskirtinį susitarimą su ES dėl bevizio režimo su Kaliningrado sritimi. „Tačiau vizos nereikia tada, kai žmogus vyksta ne toliau kaip 100-120 kilometrų nuo pasienio. Kitu atveju ir Lenkijoje būtina kreiptis į vizų centrus. Iš Kaliningrado srities į Lenkiją nustatytu atstumu vykstantiems Rusijos piliečiams reikia gauti leidimą. Jis išduodamas dvejiems metams ir kainuoja 20 eurų. Vėliau su tam tikromis sąlygomis tą leidimą galima pratęsti dar penkeriems metams“, - paaiškino V.Stankevičius.

Turizmo funkcionieriai ramūs

Ar yra grėsmė prarasti dalį turistų iš Rusijos, LŽ pasiteiravo Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Ragucko. „Valstybinis turizmo departamentas nesiima prognozuoti galimo užsienio turistų, šiuo atveju – iš Rusijos, srautų į Lietuvą pokyčio, kol nėra gavęs apibrėžto laikotarpio atvykstamojo turizmo statistikos ir vizų išdavimo duomenų. Papildomas vizų mokestis neturėtų tapti lemiančiu veiksniu mažinant Lietuvos, kaip turistinės krypties, patrauklumą“, - atsakė jis.

J.Raguckas teigė, esą svečiai iš Rusijos ne itin jautrūs paslaugos kainos svyravimams ir yra vieni daugiausia Lietuvoje išleidžiančių turistų - vidutiniškai 1551,2 lito. Papildomas mokestis už vizą sudaro tik mažą dalį (apie 7 proc.) jų išlaidų. „Tikėtina, kad menką kainos padidėjimą visiškai kompensuos decentralizuota galimybė įsigyti Lietuvos vizą, - svarstė jis ir pridūrė: - Valstybinis turizmo departamentas aktyviai remia siūlymus atitinkamai URM darbo grupei dėl metinių vizų išdavimo trečiųjų šalių turistams rodiklių didinimo, kad jas gavę asmenys Lietuvą galėtų lankyti keletą kartų per metus, ir be papildomų laiko bei pinigų sąnaudų kaskart prašant vienkartinių vizų.“

Poveikis būtų ilgalaikis

Palangos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė LŽ tikino, kad bet kokie papildomi suvaržymai turistams, nauji mokesčiai veikia neigiamai. „Ne dėl kainos, o iš principo. Rusams gauti vizas ir taip gana komplikuotas dalykas. Jos palyginti brangios, o papildomas apmokestinimas nekvepia jokiu geranoriškumu“, - pabrėžė ji. Anot G.Kvedaravičienės, Lietuvos turizmo sektoriui tai turės neigiamų pasekmių ateityje ir sukels ilgalaikį efektą.

Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovė Romena Savickienė taip pat sakė, kad bet kokie papildomi mokesčiai ar biurokratinės procedūros atbaido turistus. „Kaip bus iš tiesų dėl rusų Lietuvos pajūryje, pamatysime po kelerių metų. Žinoma, labai keista, jog tuo metu, kai kaimynė Lenkija daro viską, kad supaprastintų Rusijos piliečių įvažiavimą į savo valstybę, Lietuva kuria naujas barikadas. Prisiminkime ir tai, kad rusai keliauja šeimomis ar net giminėmis, todėl kiekvienas papildomas apmokestinimas jiems smarkiai kerta per kišenę“, - kalbėjo R.Savickienė.

Jos žiniomis, dėl sumažėjusio rusų turistų srauto nukentėtų ne tik turizmo sektorius, bei ir nekilnojamojo turto rinka pajūryje. Rusijos piliečiai čia yra nusipirkę nemažai namų, apartamentų. „Susimeta visa giminė ir įsigyja nekilnojamojo turto mūsų pajūryje, o paskui visą vasarą pakaitomis ir lankosi“, - teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"