TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūris skelbia karą lobių ieškotojams

2013 10 14 6:00
Juodieji archeologai iškapstė karinį paveldą Neringoje. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kultūros vertybes niokojantys vadinamieji juodieji archeologai istorinius objektus pajūryje gali pasižymėti raudonai - čia istorijos vagims rengiami spąstai.

Efektyvesnių priemonių prieš lobių medžiotojus nuspręsta imtis po praėjusio savaitgalio išpuolio, kai metalo ieškiklius pasitelkę vandalai nusiaubė net keletą Antrojo pasaulinio karo paveldosaugos paminklų. Po įžūlios vadinamosios ekspedicijos nutarta mobilizuoti jėgas kovojant su juodaisiais archeologais pajūryje.

Sunaikino informaciją

Klaipėdos kraštas ir Vakarų Lietuva itin turtingi tiek kuršių, tiek Antrojo pasaulinio karo paveldo objektų, todėl šios žemės yra bene dažniausias juodųjų archeologų taikinys. Praėjusį savaitgalį kasinėtojų gauja įsisuko į vokiečių Antrojo pasaulinio karo pabūklų baterijas Alksnynėje ir Kuršių nerijoje. Vandalai labiausiai nusiaubė Kultūros vertybių registre esančią vadinamąją Kiaulės Nugaros, arba Alksnynės, priešlėktuvinių pabūklų bateriją. Prie bunkerių atlikti neprofesionalūs archeologiniai kasinėjimai, paliktos žiojėti didžiulės duobės. Jų pakraščiuose mėtėsi įvairūs metaliniai karo laikų daiktai, šovinių tūtelės, keramikos šukės.

Anot Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, matyt, ieškota tik juodojoje rinkoje kolekcininkų itin vertinamų trofėjų. „Žetonų, šalmų, diržų sagčių... Tie kasinėtojai net šovinių tūtelių neėmė, todėl manome, kad ieškojo tik vertybių. Tačiau blogiausia, kad jie sunaikino ištisus informacijos apie karo laikotarpį klodus, nes išrausta žemė ir joje buvę daiktai dabar archeologiniu požiūriu nebevertingi. Ir tai jau nebe pirmas kartas, kai juodieji archeologai darbuojasi Kiaulės Nugaros baterijoje: vasarą taip pat buvo užfiksuota iškastų duobių. Matyt, veikiama savaitgaliais, kai nedirba valstybinės įstaigos“, - svarstė L.Kavaliauskas.

Jis pridūrė, kad greičiausiai tie patys istorijos vagys iškapstė ir kitą bateriją, esančią kitoje pusėje, ant pajūrio vyrų pliažo kopagūbrio. „Tai – vadinamoji „Memel-Sud“ pabūklų baterija. Po juodųjų archeologų apsilankymo joje radome iškastą sulankstomą metalo konstrukciją, panašią į metalinį taką. Tokie buvo naudojami palengvinant važiavimą tankams, mašinoms ar žygį pėstininkams. Pirmą kartą mūsų krašte randamas toks Antrojo pasaulinio karo įrenginys. Bet ir toje vietoje sunaikinta visa žemėje buvusi informacija“, - apgailestavo paveldosaugininkas.

Ragina pranešti

Reaguodami į naujus ir įžūlius vandalų išpuolius paveldosaugininkai kviečia Kuršių nerijos nacionalinio, Pajūrio regioninio parkų, policijos atstovus artimiausiu metu parengti bendrą veiksmų planą. „Jei jie nusiaubė paveldą Kuršių nerijoje, gali persimesti ir į žemyninę dalį, kur yra dar daugiau istorinių paminklų. Nacionalinio ir regioninio parkų prašysime tiems objektams skirti daugiau dėmesio, dažniau užsukti į juos, pasitelkti į pagalbą miškininkus, vadinamuosius reindžerius. Policijos taip pat prašysime vykstant patruliuoti neaplenkti ir paveldosauginių vietų, kurios kaip medus vilioja vandalus“, - teigė L.Kavaliauskas. Jis pridūrė, kad už savavališką kultūros paveldo objekto suniokojimą, kasinėjimus gresia bauda nuo 500 iki 5 tūkst. litų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė LŽ sakė, kad Antrojo pasaulinio karo istorijos paminklai pusiasalyje yra labai vertingi, todėl jiems tikrai bus skiriamas ypatingas dėmesys. „Tai ne tik mūsų krašto istorija, bet ir traukos objektai užsienio turistams. Daug jų vien dėl vokiečių karinio paveldo atvyksta į Kuršių neriją“, - sakė ji.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys LŽ tikino, kad vienintelis ginklas prieš juoduosius archeologus yra visuomenės nepakantumas. „Kai žmogus mato degantį namą, jis intuityviai skambina ugniagesiams. Kodėl nepranešama apie pamatytą iškasinėtą ar niokojamą kultūros paveldo objektą? Gal todėl, kad nesuvokiama vandalų daromos žalos. Tačiau net nesvarbu, ar jie randa vertybių, svarbiausia yra tai, kad nemokšiškai, be tyrimų, iškasdami duobę vandalai tarsi sudegina pergamentą, kuriame buvo įrašyta visa informacija“, - pasakojo jis. Todėl istorikas ragina žmones būti neabejingus ir pranešti arba policijai, arba tiesiogiai paveldosaugininkams apie visus įtartinus veiksmus istorinėse vietose. „Juodųjų archeologų radiniai keliauja į užsienį. Stokholmo antikvariate man pačiam yra tekę matyti pardavinėjant kuršiškas pasagines sages. O atvejo, kad į mūsų muziejų perduotų iš juodųjų archeologų atimtus radinius, nėra buvę nė vieno“, - sakė J.Genys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"