TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūryje aptiktas naujas piliakalnis

2016 08 04 6:00
Iki šiol nežinotas kuršių piliakanis rastas už kelių šimtų metrų nuo Olando Kepurės. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Istorijos žinovai bei paveldosaugininkai tai jau vadina sensacija: neseniai ant jūros kranto atrastas niekam nežinomas kuršių piliakalnis. Akivaizdu, kad baltų vikingai ant jūros kranto turėjo ne vieną piliakalnį.

Piliakalnį aptiko atostogauti į Klaipėdą atvykęs vilnietis biologas Darius Stončius, kuris jau yra radęs kelias dešimtis piliakalnių įvairiose Lietuvos vietose.

„Tai – labai reikšmingas įvykis, nes iki šiol žinojome tik vieną prie jūros įrengtą piliakalnį – Birutės kalną. Naujai aptiktasis leis iš naujo įvertinti kuršių istoriją, jų gyvenamąsias vietas. Rastasis piliakalnis preliminariai gali būti vėlyvojo geležies amžiaus. Jis yra aiškios struktūros, taip pat radome lipdytos keramikos, tad nėra jokių abejonių, kad šalia buvo ir gyvenvietė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė archeologas dr. Gintautas Zabiela.

Artimiausiu metu bus kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) bei prašoma suteikti valstybinę apsaugą naujai rastam protėvių paminklui.

Kiti nė neįtarė

Pajūrio krašto istorija besidomintys žmonės akcentuoja, kad rasti naują kuršių piliakalnį tolygu ieškoti adatos šieno kupetoje. Juk dauguma buvusių baltų vikingų citadelių jau yra nustatytos, o kita dalis jų – sunaikintos. Kur stovėjo kuršių pilys, tyrinėtojams buvo daug lengviau atsekti pagal 1253 ir 1291 metais surašytus Kuršo dalybų aktus, nes dokumentuose suminėta daugelis pilių. Pagal jų pavadinimus buvo galima lokalizuoti ir pačius piliakalnius.

Todėl aptikti naują, jokiuose šaltiniuose nepaminėtą pilies kalną kuršių žemėse yra išties sudėtinga. Sėkmė nusišypsojo pailsėti į pajūrį atvykusiam biologui D. Stončiui, kuris Lietuvoje jau yra pagarsėjęs kaip naujų piliakalnių radėjas, turintis žinių ir puikią nuovoką. Juk, matyt, daugybė žmonių šį rastą piliakalnį yra ne kartą matę, bet nesusimąstė, kad tai – protėvių paminklas. Piliakalnis įrengtas populiariame, Litorinos taku vadinamame turistiniame maršrute tarp Olando Kepurės ir Girulių, pajūrio terasoje, pro jį driekiasi pažintinis takas.

Nuojauta neapgavo

Naujo piliakalnio atradėjas D. Stončius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad su šeima atvykęs į pajūrį pailsėti negalėjo nepasinaudoti proga patyrinėti šį kraštą. „Kai važinėju po Lietuvą visada stengiuosi pamatyti ką nors įdomaus: esamus piliakalnius, kultūros paveldo objektus. Man seniai buvo įdomu, kodėl tarp Klaipėdos ir Palangos pajūryje nėra rasta nė vieno piliakalnio? Juk, atrodo, natūralu, kad toks turėjo būti, juk tai strateginė vieta kuršiams. Atkreipiau dėmesį į buvusios Litorinos jūros terasą, kalvagūbrynus piečiau Olando Kepurės“, – pasakojo jis.

Trumpam palikęs šeimą prie Antrojo pasaulinio karo vokiečių gynybinės baterijos „Memel-Nord“ Giruliuose tyrinėtojas leidosi pajūriu, ir nuojauta jo neapgavo. „Pradžioje sudomino seni uosiai, kerpės ant jų, nes esu miškininkas. Tada vienoje vietoje atkreipiau dėmesį, jog terasoje, aukštumoje, tarp šaltiniuotų raguvų stūkso kalva. Žemė joje buvo tamsesnė nei kitur. Apžiūrėjęs iš visų pusių, radau ir gynybinio pylimo likučius bei geležies amžiaus keramikos, apdegusių akmenų. Tai jau devintas šiemet mano rastas piliakalnis“, – teigė jis.

Atvykę apžiūrėti vietovės archeologai rado ir nuskleisto gynybinio pylimo likučius. Tad neliko jokių abejonių – rastas naujas piliakalnis, jis ypatingas tuo, kad stūkso ant jūros kranto. Anot jų, svarbu ir tai, kad Kukuliškių miške aptiktas piliakalnis (jis greičiausiai ir vadinsis Kukuliškių vardu) tarsi užkamšė savotišką spragą tarp Klaipėdos ir Palangos. „Tikrai svarstėme, ar pajūryje tarp uostamiesčio ir Birutės kalno galėjo būti kuršių pilių. Pasirodo, buvo. Apie išsamius naujojo objekto archeologinius tyrimus kol kas kalbėti sunku, tačiau žvalgomieji darbai vyks, planuojame panaudoti georadarą. Išaiškėtų, kokios struktūros slypi po smėliu. Gal židinių, pastatų pėdsakus aptiksime“, – teigė G. Zabiela.

Masalas turistams

Klaipėdos istorikams žinia apie atrastą piliakalnį buvo ir netikėta, ir džiugi. Mat etninėje Pilsoto žemėje kol kas tėra išlikę vos 5 kuršių piliakalniai: Purmalių, Žardės, Laistų, Eketės ir Dovilų. Kukuliškių piliakalnis papildys šį sąrašą. „Nepaprastai reikšmingas radinys, savotiška sensacija, nes tai bus antras žinomas pačiame pajūryje įrengtas kuršių piliakalnis. Unikalu, kad jokios informacijos apie jį nei archajiškuose metraščiuose, nei istorikų darbuose neturėjome. Vien tai, kad piliakalnio aikštelėje rasta geležies amžiaus laikų keramikos jau įrodo, jog būta ne pilalės, slėptuvės, o citadelės, kurioje gyventa. Žemyninėje dalyje yra daug kuršių piliakalnių, tačiau ant jūros kranto žinojome tik Palangos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Jis teigė per visus 16 metų, kai dirba paveldosaugininku, nepamenantis atvejo, kad būtų rastas naujas kuršiškas piliakalnis. G. Zabielos teigimu, tokio įvykio nėra buvę net kelis dešimtmečius. „O juk karingieji kuršiai, vikingų gentis, privalėjo turėti savo pilių pačiame pajūryje. Neatmesčiau tikimybės, kad tų piliakalnių ant jūros kranto gali būti ir daugiau“, – svarstė L. Kavaliauskas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys džiaugėsi naujo Pilsoto žemės piliakalnio radimu. „Kuršo dalybų akte yra paminėtos mažiausios kuršių Pilsoto žemės pilys, kurių vietų iki šiol nelokalizuojame: tai Poys, Mutene, Octe, Galmene, Kalotės piliavietės. O čia aptikta net nepaminėtos pilies vieta. Žinoma, viskas dar labai šviežia, tačiau galime pradėti mąstyti apie naujus istorijos rakursus. Palanga garsėjo kaip vikingų prekybinis centras, tad gal ir Kukuliškėse tokio būta? Šios aplinkybės intriguoja“, – pažymėjo MLIM vadovas.

PRP direktorius Darius Nicius pabrėžė, kad iki šiol saugomoje teritorijoje nebuvo lokalizuotas nė vienas kuršių paveldo paminklas. „Savotiškai pavydėjome kitiems regioniniams parkams, kuriuose yra baltų piliakalnių ir žmonėms galima juos rodyti, organizuoti įvairias šventes. Dabar su specialistais aiškinsiuosi, kaip kuo pagarbiau protėvių paminklą prižiūrėti, pateikti jį lankytojams. Reikės ir stendą pastatyti, ir galbūt miškotvarkos darbus atlikti norint, kad objektas lankytojams atsiskleistų visu grožiu“, – teigė D. Nicius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"