TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pajūryje padaugės civilizuotų paplūdimių

2013 10 16 6:00
V.Dačkauskas Klaipėdos rajono savivaldybės nuotrauka

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas žada, kad jau kitais metais iš mirties taško pagaliau pajudės pajūrio dalies prie Karklės infrastruktūros gerinimas.

- Savivaldybei priklauso maždaug 12 kilometrų pajūrio ruožas, bet jis - laukinis, neturi nei gelbėtojų, nei infrastruktūros. Kada ketinama įrengti civilizuotus paplūdimius?

- Po ilgų derinimų merijoje patvirtintas Baltijos jūros priekrantės detalusis planas, apimantis pajūrio ruožą prie Karklės. Šiame plane numatyta įrengti visą reikiamą paplūdimio infrastruktūrą prie buvusios „Žilvičio“ stovyklavietės. Manome, jog realių darbus bus imamasi jau kitais metais, kai prasidės naujas 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpis. Paplūdimio infrastruktūra - vienas prioritetinių projektų, nes ta problema keliama jau seniai.

- Iš Klaipėdos į Karklę besidriekiantis kelias vasarą tampa kilometrus siekiančiu mašinų kamščiu. Dviratininkai, važiuodami plentu nuo Karklės iki Olando Kepurės, rizikuoja savo gyvybe, nes ten nėra dviračių tako. Šiame ruože mašinos statomos kur papuola, dažnai sudaromos avarinės situacijos. Kaip žadama spręsti tas problemas?

- Mūsų administruojamoje pajūrio dalyje turi būti plėtojamas pažintinis ir dviračių turizmas, skatinamos kelionės dviračiais, todėl tokių didelių automobilių stovėjimo aikštelių kaip Melnragėje ar Giruliuose nebus. Kitais metais turėtų būti įrengta viena nauja 22 vietų mašinų stovėjimo aikštelė prie Olando Kepurės. Šiuo metu kelininkai rengia plento ruožo tarp Karklės ir Kukuliškių kaimo rekonstrukcijos projektą. Jį įgyvendinant bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris sujungs Palangą su Klaipėda. Tas trijų kilometrų plento ruožas bus pritaikytas ir dviratininkams.

- Karklė, pajūryje išlikęs vienintelis žvejų kaimelis, itin vilioja turistus, tačiau poilsiautojams skirta infrastruktūra - minimali. Ar jai nelemta tapti kurortiniu kaimeliui, kaip, pavyzdžiui, Juodkrantė?

- Karklė yra Pajūrio regioniniame parke ir patenka į etnokultūrinį draustinį. Todėl šiame kaimelyje taikomi labai griežti reikalavimai, suvaržymai. Pavyzdžiui, nauja statyba neleidžiama, tik atstatomoji, laikantis senosios architektūros principų. Šios priežastys riboja tiek mūsų, tiek verslininkų galimybes labiau išnaudoti vietovę turistams pritraukti, apgyvendinti.

- Savivaldybės teritorijoje yra ir unikalus Vilhelmo kanalas, platus upių tinklas. Ar pakankamai skiriate dėmesio vandens turizmui?

- Mūsų rajone vandens turizmas plėtojamas aktyviai. Prie Minijos, kitų upių yra didelės valčių, baidarių nuomos bazės. Drevernoje pastatyta valčių ir mažųjų laivelių prieplauka, panašias ketinama įrengti ir Gargžduose prie Minijos, Priekulėje. Kaip žinote, Drevernoje statomas ir unikalus senovinis laivas, vadinamasis reizeris. Šis į kurėną panašus laivas plaukios Kuršių mariomis, užsuks į Nidą, Juodkrantę, Klaipėdą ir reklamuos mūsų rajoną kaip vandens turizmo kraštą. Yra įregistruotas ir naujas vandens maršrutas nuo Drevernos iki Kintų, nuo Ventės rago iki Juodkrantės ir atgal.

- Daug žmonių prieš šešerius metus įsigijo namus šalia Klaipėdos, rajono teritorijoje, susiformavo ištisi naujakurių kvartalai. Ar ekonomikos krizė jų neišginė?

- Kiek man žinoma, niekas nebankrutavo, tačiau krizė pristabdė masinį kraustymąsi. Klaipėdos rajonas toliau išliks patrauklus, nes šalia yra uostamiestis, didelių pramonės įmonių, nemenka darbo pasiūla. Žmonės keliasi čia gyventi. Detaliajame plane naujoms statyboms esame numatę didžiulę, daugiau kaip 3 tūkst. hektarų, teritoriją prie Slengių, Ketvergių, Mazūriškių, Triušelių.

- Klaipėdos rajono centrą - Gargždus - bene labiausiai garsina futbolo klubas „Banga“. Ar futbolas rajone iš tiesų toks populiarus?

- Šis klubas įkurtas 1966-aisiais, taigi turi labai senas tradicijas. Jame išaugo garsūs futbolininkai Arminas Narbekovas, Raimondas Žutautas, kiti. Merija rėmė ir rems futbolo žaidėjus. Šiemet skyrėme 100 tūkst. litų profesionalų komandai ir 400 tūkst. litų - vaikų. Futbolas Gargžduose labai mėgstamas. Mieste yra net du dirbtinės dangos stadionai, viename jų įrengtas geras apšvietimas, todėl čia galima rungtyniauti bet kuriuo paros metu.

- Gal žmonės eina žiūrėti futbolo dėl to, kad Gargžduose jau kelintus metus neveikia kino teatras?

- Kino teatras uždarytas, nes yra rekonstruojamas. Kitais metais duris atvers ne tik moderni kino salė, bet ir, ko gero, vienintelis Lietuvoje kino aparatūros muziejus tame pačiame pastate. Bus demonstruojami įvairiausi skirtingų laikotarpų kino industrijos eksponatai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"