TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Palanga įdarbins “Anapilio” vaiduoklius

2014 10 31 6:00
"Anapilyje" anksčiau dirbę Palangos kultūrininkai per Vėlines visada uždegdavo žvakutę vilos neramioms vėlėms paguosti. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Sensacingai Kretingoje rastas sarkofagas su grafų Tiškevičių palaikais tapo pretekstu prisiminti Sofijos Tiškevičienės legendą, užgimusią Palangos viloje „Anapilis,“ ir net ją panaudoti turistams pritraukti.

Keistą pavadinimą "Anapilis" vasarnamis gavo dėl didikės pomėgio kviesti mirusiųjų dvasias. Grafienė viloje buvo įsirengusi veidrodžių kambarį, kuriame, kaip manyta, užsiiminėjo spiritizmo seansais. S. Tiškevičienės prašymu „Anapilio“ bokštelyje buvo įrengti ir vėjo vargonai, raminantys pasiligojusią bajorę, kurios siela, kalbama, iki šiol atplazdanti pasiklausyti vėjų muzikos.

Kadangi „Anapilis“ bus restauruojamas ir jame įsikurs Kurorto muziejus, Palangos valdžia prabilo apie Sofijos legendos atgimimą viloje ir jos panaudojimą turistams vilioti. Norima atkurti ir unikalius vėjo vargonus.

Veidrodžių kambarys

Keli šimtai metrų nuo jūros, tarp ošiančių aukštų pušų, prie pat Jono Basanavičiaus gatvės Palangoje stūksanti vila „Anapilis“ pelnytai laikoma vaiduokliškiausiu pastatu pajūryje. Tiek savo keista architektūra, tiek pamėkliškomis istorijomis ji garsėjo nuo seno.

Apie 1898 metus Šveicarijos užmiesčių vilų stiliumi statytas medinis vasarnamis iš pradžių buvo vadinamas jo savininkės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1839-1919 m.) garbei „Villa Sophie“. Horvato herbo didikė ten mėgo leisti laiką šiltomis dienomis.

Įspūdinga vila priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei ir iš pradžių vadinta „Villa Sophie“, o vėliau – mistiškuoju „Anapiliu“.

Tačiau jau XX a. pradžioje, bajorės gyvenimo saulėlydyje „Villa Sophie“ tapo apkalbų ir keisčiausių mitų objektu. Senieji palangiškiai mena perpasakotą istoriją apie keistą Sofijos pomėgį viloje užsiiminėti spiritizmo seansais. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi veidrodžių kambarį, kuriame užsidariusi bendraudavusi su vėlėmis. Šios, neva patekusios į patalpą, dėl veidrodžių nebegalėdavusios ištrūkti...

Pasakojama, kad palangiškiai vilos labiausiai prisibijojo vakarais ir naktimis. Ypač tada, kai Sofija savo veidrodiniame kambaryje kviesdavosi mirusias sielas. Vietiniai aplenkdavo vilą eidami J. Basanavičiaus gatve, nes nuo veidrodžių gausos iš palėpės sklisdavo itin spindinti šviesa. Tikėta, kad žmogui, kurį kliudys veidrodžio atspindys, atsitiks nelaimė.

Iš senų palangiškių vilos prižiūrėtojai yra girdėję ir istoriją apie klaidžiojančią po vilą ir niekaip negalinčią nurimti grafo Tiškevičiaus dukros vėlę. Grafaitė esą lyg ir buvusi uždaryta vilos bokštelyje, lyg pati savo noru ten atsiskyrėliškai gyvenusi. Be to, porinama, kad ji turėjusi antgamtinių galių, užsiimdavusi visokiais burtais bei kerėjimais.

Tačiau vienas faktas yra be fantazijos šleifo: pasiligojusi grafienė Tiškevičienė vilos bokštelyje liepė įrengti vėjo vargonus jos nuotaikai praskaidrinti. Prastai pasijutusi Sofija atsidarydavo bokštelio langus ir klausydavosi vėjo vargonų muzikavimo. Vėliau nesibodėta ir į šį bajorės gyvenimo epizodą įpinti mistikos motyvų: kalbama, kad prastai pasijutusi didikės vėlė iki šiol atsklendžia į bokštelį senu įpročiu vėjo vargonų pasiklausyti.

Įkvėpta tokių legendų prieš dešimtmetį britų kompanija "Dragonfly films" kartu su lietuviais „Anapilyje“ nufilmavo vieną iš filmo „Tyla tampa tavimi“, kuriame vaidina Holivudo žvaigždė Alicia Silverstone, serijų.

Išgąsdino muzikantą

Būtent dėl mistiškojo „Villa Sophie“ aspekto ilgainiui vila pradėta vadinti „Anapiliu“. Ir nors senieji, veidrodžių kambarį menantys laikai jau praeityje, dar ir dabar galima rasti gyvų liudytojų, kurie papasakos apie šmėklų pasaulį viloje. Vienas jų – kantri muzikantas Virgis Stakėnas, su LŽ pasidalijęs prieš keliolika metų nakvojant „Anapilyje“ patirtais išgyvenimais. „Tai buvo šlovingojo muzikinio klubo „Anapilis“ laikai. Atvažiavau žiemą koncertuoti iš Šiaulių. Smarkiai snigo, todėl po pasirodymo man pasiūlė likti nakvoti toje viloje. Klubo vadovas paliko mane ant sofos, užrakino duris ir išėjo. Buvau labai pavargęs, todėl greitai užmigau. Tačiau naktį prabudau nuo keisto garso: kažkas vaikščiojo. Bet aš puikiai žinojau, kad esu vienas! Patalpose nebuvo nei kačių, nei šunų“, - prisiminė dainininkas. V. Stakėnas tikino girdėjęs ritmišką girgždėjimą, tarsi kas liptų sukiužusiais laiptais. „Na, pamaniau, pasirodė, ir toliau bandžiau miegoti. Nesisekė. Vėl išgirdau tą keistą girgždėjimą... Sulaukiau ryto. Atėjo klubo direktorius, atrakino duris, o aš jam sakau, kad naktį kažkas vaikščiojo. Jis man pusiau juokais atrėžė, kad greta yra kambarys, kuriame pasikorė grafienės tarnaitė. Esą ir pati grafienė vaikšto naktimis...“ - pasakojo V.Stakėnas.

Sofija Tiškevičienė.

Tokios istorijos – ne naujiena „Anapilio“ legendų skrynioje. Šioje viloje dirbę Palangos kultūrininkai per Vėlines visada uždegdavo žvakutę „Anapilio“ neramioms vėlėms paguosti. Sakoma, kad buvusiame grafienės kambaryje net žvakės neįmanoma uždegti: ar vėjuota, ar saulėta, iš niekur atsiradę vėjo šuorai kaipmat užpučia Sofijos apartamentuose liepsną. Porinama ir apie nei iš šio, nei iš to atsidarančias ir užsidarančias duris, sukiojamus spynose paliktus raktus. Kai viloje dar veikė kavinė, neva išvydęs baltą moters siluetą vėlai vakare nuo laiptų nudardėjo padavėjas...

Savo istoriją pasakojo ir naktinis šio pastato sargas, budėdavęs su šunimi, - esą dieną keturkojis lakstydavo po vilą, smalsaudavo palėpėje, tačiau sutemus susiriesdavo į kamuoliuką ir nesiduodavo vedamas į ją.

Legenda gali pagelbėti

Dabar jau neaišku, ar grafo Juozapo Tiškevičiaus žmona Sofija galėjo užsiiminėti spiritizmu. Anot Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko, grafienės polinkis domėtis dvasių pasauliu - sunkiai paaiškinamas. „Sofija buvo labai religinga, todėl neįsivaizduoju, ar ji galėjo užsiiminėti neaiškiais ritualais. Bet kas ten žino... Grafienė mirė Palangoje“, - LŽ sakė jis.

Horvato herbo didikės Sofijos legenda vėl buvo prisiminta, kai neseniai kretingiškiams Tiškevičių koplyčioje pavyko rasti jos ir kitų didikų sarkofagus. Šie buvę paslėpti, prieš keletą dešimtmečių išniekinti, o dabar atidengti ir tiriami. Palangiškiai kuždasi, kad viloje galbūt dėl to ir vaidenosi, kad išniekinti Sofijos palaikai niekam nežinant dūlėjo paslėpti tamsiame koplyčios postamente, išplėštame sarkofage. Šiaip ar taip, kartu su visuomenės susidomėjimą sukėlusiu Tiškevičių palaikų radimu Kretingoje bręsta netikėti planai ir Palangoje - pasinaudojant Sofijos legenda svarstoma vilą paversti tikru turistų traukos objektu.

Šarūnas Vaitkus: "Neabejoju, kad skoningai ir išradingai įgyvendinus grafienės Sofijos veidrodžių kambario idėją Kurorto muziejus sulauktų didelio lankytojų susidomėjimo."

Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, idėja prikelti grafienės ir veidrodžių kambario legendą tikrai verta dėmesio. „Siekiant išpopuliarinti muziejus, visame pasaulyje ieškoma originalių, dėmesį patraukiančių idėjų bei sprendimų. Neabejoju, kad skoningai ir išradingai įgyvendinus grafienės Sofijos veidrodžių kambario idėją Kurorto muziejus sulauktų didelio lankytojų susidomėjimo. Juo labiau kad istorijas apie grafienės Sofijos „Anapilyje“ kadaise įrengtą veidrodžių kambarį, čia vykdavusius dvasių kvietimo seansus ir šioje viloje neva pasilikusį vaiduoklį yra girdėję ne tik palangiškiai“, - LŽ sakė jis.

Vėjo vargonai

Neseniai įsteigto ir pačiame „Anapilyje“ jau įsikūrusio Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius LŽ taip pat prisipažino matantis didžiulį turistinį potencialą atkūrus senąsias vilos legendas.

„Žmonės skrenda tūkstančius kilometrų, moka didžiulius pinigus už galimybę pernakvoti kokioje Škotijos pilyje su vaiduokliais. Ir jie žino, kad paleidžiama fonograma su vaikštančio po pilį jos šeimininko garsais, žvangančiomis grandinėmis, tačiau jie trokšta atrakcijos. Kodėl gi ir mums nepasinaudojus pajūryje užgimusia legenda? Juk ir techninės galimybės leistų viloje sukurti vaiduoklišką kambarėlį“, - svarstė jis. Pasak jo, pirmiausia reikėtų rasti tinkamą patalpą, nes viloje nors ir didžiulės erdvės, kambarių įrengta ne taip ir daug.

„Tame kambaryje galima būtų pastatyti veidrodžius, gal net sėdinčios grafienės vaškinę skulptūrą. Tačiau viską reikia skoningai ir protingai sugalvoti. Kad greta atrakcijos vyktų ir edukacija, žmonės sužinotų apie vilą, grafus, Palangą, pajūrį“, - samprotavo muziejaus vadovas.

Įgyvendinamu užmoju jis pavadino ir norą „Anapilio“ bokštelyje pastatyti vėjo vargonus. „Jie tikrai buvo, tačiau nei nuotraukų, nei brėžinių nebeišlikę. Žinome tik tiek, kad įrenginys buvo išmontuotas sovietiniais laikais. Vėjo vargonai yra unikalus ir keistas instrumentas. Matyt, viloje pro angą buvo iškištas ilgas ir kaip dūda į galą storėjantis vamzdis. Į jį patekdavo vėjas, o vamzdžio gale, jau pastate, stovėjo rezonatoriai, skleidžiantys išskirtinį garsą. Tokių vargonų, kiek žinau, Lietuvoje nėra, o net ir Europoje - reta“, - pasakojo J. Liachovičius. Modernių vėjo vargonų yra Australijoje, Olandijoje, jie paprastai pastatomi pajūryje, ten vėjo sukeltas garsas bei jūros šniokštimas susilieja, sukuria ypatingą garsą. „Manau, užsienyje rastume to laikotarpio analogų, o jūros ošimą juk turime. Beje, legendas reikėtų panaudoti kartu su bendru kurorto turizmo rinkodaros plėtojimu“, - tęsė muziejaus vadovas.

Vila „Anapilis“ maždaug už 3 mln. litų turės būti restauruota iki 2016 metų vasaros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"