TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Palanga statys paminklą Vytauto tėvams

2015 10 21 6:00
Kol kas Palangoje yra tik kukli skulptūrėlė Vytauto motinai Birutei. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Didžiausiame šalies pajūrio kurorte vėl atgimė idėja įamžinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto tėvus – kuršę Birutę ir jos vyrą Kęstutį.

Skulptūrinė kompozicija pagal tarpukariu sukurtą žymaus Lietuvos skulptoriaus Vinco Grybo maketą galėtų būtų pastatyta netoli Birutės kalno, prie prezidento Antano Smetonos ąžuolo, ir skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kurį minėsime 2018-aisiais.

Dar nuo 1931 metų puoselėtus, bet taip ir neįgyvendintus planus neseniai iškėlė Palangos miesto garbės pilietis Vitalius Bernardas Litvaitis.

„Vienareikšmiškai pritariu jo iniciatyvai. Kai tik bus formuojamas kitų metų Palangos savivaldybės biudžetas, siūlysiu numatyti lėšų šiam projektui įgyvendinti. Tai – garbės reikalas Palangai“, – LŽ sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus.

V. Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke saugomas 1937 metais sukurtas Kęstučio ir Birutės monumento, skirto Palangai, maketas./V. Grybo memorialinio muziejaus (A. Baltėno) nuotrauka

Neįtikima istorija

Idėją monumentaliu skulptūriniu kūriniu pagerbti kunigaikštį Kęstutį ir jo žmoną Birutę pirmasis dar smetonmečiu iškėlė buvęs Palangos burmistras Jonas Šliūpas. „Visame pasaulyje žmonės mėgsta minėti savo kilnesnius vyrus ir moteris: ne tik Europoje ir Amerikoje, bet ir Azijoje bei salynuose galime regėti kiekvieną šalį pasipuošiant gražiais paminklais. Vytauto Didžiojo metais didvyrio šventei Palangos skyriaus komitetas sumanęs statyti kunigaikščio Kęstučio paminklą. Prieš vasarojimo laikmečiui prasidedant minėtas komitetas yra nutaręs kreiptis į Lietuvos piliečius, į visokias draugijas, į valdžios įstaigas ir šiaip visus žmones, kuriems Lietuvos pagražinimas ir jų didvyrių pagerbimas rūpi“, – tarpukariu rašė J. Šliūpas.

Buvęs kurorto burmistras akcentavo, kad Kęstučio vardas ne tik ženklina karžygišką didvyrį, bet ir garbės žodžio žmogų.

1937 metais skulptorius V. Grybas pateikė savo monumentalios skulptūros, skirtos ne vien Kęstučiui, bet ir jo žmonai, Mėguvos žemės kuršei Birutei, eskizus bei modelį. Net 13 metrų aukščio skulptūroje su postamentu menininkas vaizdavo pirmąjį kunigaikščio susitikimą su vaidilute. Autorius siekė įkūnyti pagonybės ir krikščionybės nuotaiką bei papročius.

Birutė parodyta kaip paprasta mergina, laikanti lauknešėlį rankoje, o Kęstutis – raitas ant pašėlusio žirgo. Pagrindinės skulptūros šonuose įmontuoti bareljefai: viename pavaizduotos pagonių žynio apeigos, kitame – Birutė su kūdikiu Vytautu. Monumento galuose buvo numatytos dvi mažesnio mastelio skulptūrėlės: kanklėmis skambinantis vaidila ir moteris, ranka nuo vėjo pridengusi žibinto ugnį. Tai turėjo simbolizuoti Tėvynę, saugančią savo vaikus nuo visų negandų.

V. Grybo sukurtas projektas taip patiko tarpukario Lietuvos šviesuoliams, kad šie net rengė ciklą savo paskaitų ir per jas rinko lėšas paminklui. Signataras Mykolas Biržiška, rašytojas Juozas-Tumas Vaižgantas, gydytojas J. Šliūpas, net garsusis filosofas Vydūnas ir kiti į šalies įstoriją aukso raidėmis įrašyti Lietuvos patriotai prisidėjo prie aukų rinkimo.

Deja, ši idėja niekada taip ir nebuvo įgyvendinta. „Todėl pati vertingiausia, įsimintiniausia ir Palangą iš kitų Lietuvos vietovių galinti išskirti dovana būtų XIV-XV amžių didžiausios Europoje valstybės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vadovo Vytauto Didžiojo tėvams skirto skulptūrinio paminklo sukūrimas ir pastatymas. Nuo 1931-ųjų iki 2006 metų visi bandymai tai padaryti žlugdavo“, – atvirame laiške teigė Palangos miesto garbės pilietis V. B. Litvaitis.

Ledai pajudės

LŽ pasiteiravus, ką mano apie idėją realiai įgyvendinti paminklo statybas, Palangos meras Š. Vaitkus atvirai atsakė: „Mintis pastatyti paminklą Vytauto tėvams nepamiršta. Palanga turi atiduoti duoklę kunigaikštienei palangiškei Birutei ir jos vyrui Kęstučiui. Tikrai siūlysiu formuojant kitų metų savivaldybės biudžetą įtraukti šį klausimą į tarybos darbotvarkę. Nereikės ir jokių darbo grupių, komisijų: mes privalome tai padaryti! Ir rasime tam lėšų.“

Kalbėdamas apie tinkamiausias vietas monumentui statyti kurorto vadovas nurodė Birutės parką ir Meilės alėjos pabaigą. „Iš istorinių šaltinių žinome, kad paminklą norėta statyti ten, kur dabar įrengtas muzikuojantis fontanas. Tai gera vieta, bet ji jau užimta. Todėl, manau, galima šnekėti apie plotą Birutės kalno papėdėje, prie A. Smetonos ąžuolo, buvusio restorano „Vaidilutė“ vietoje. Arba Kęstučio gatvės gale, vėlgi prie Meilės alėjos. Istoriją reikia atkurti. Juk ši iniciatyva atsirado dar pirmojo Palangos burmistro J. Šliūpo laikais“, – tvirtino meras.

Paklaustas apie galimus finansinius išteklius, Palangos vadovas neatmetė tikimybės, kad lėšų paminklui galėtų būti skiriama iš būsimo įvažiavimo mokesčio, kuris sieks 5 eurus. „Tie pinigai vienaip ar kitaip privalės būti leidžiami kurorto infrastruktūrai gerinti. Miesto priežiūrai. Bet esmė yra ne pinigai – jų rasime. Tai principo reikalas. Pačių iškiliausių šviesuolių idėja nuo tarpukario iki šiol liko neįgyvendinta. Pradžioje būtų rengiamas techninis projektas“, – dėstė politikas.

Išliko maketas

Įdomu tai, kad iki šiol yra išlikęs originalus 1937 metų skulptūros maketas. Jis saugomas V. Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke.

„Ta skulptūra išties turėjo būti monumentali, net 13 metrų aukščio. Joje vaizduojamas Kęstutis, sutramdęs savo žirgą. Ta akimirka, kai kunigaikštis pirmą kartą išvydo būsimą žmoną Birutę. Kiek žinau, visi, kurie bandė įgyvendinti šį tarpukario projektą, susidūrė su problema – monumento mastu. Skulptūra buvo mažinama iki 7 metrų. Labai malonu, kad Palanga vėl prisiminė mano senelio kūrinį“, – LŽ sakė V. Grybo anūkė, jo muziejaus vedėja Rasa Grybaitė.

Pašnekovė tikino, kad yra išlikę visi duomenys apie skulptūros mastelius, o maketas – itin detalus, todėl šiuolaikiniams kūrėjams tereikėtų atkartoti garsiojo skulptoriaus darbą.

Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus žodžiais, pagerbti Vytauto tėvus Palangoje būtų neišsipildžiusių svajonių įgyvendinimas. „Ne viena jau atkurtos nepriklausomos Lietuvos valdžia Palangoje bandė tą projektą įgyvendinti, bet vis užstrigdavo. O idėja net nediskutuotina: ją reikia palaikyti, plėtoti ir įgyvendinti. Juk visai Lietuvai aišku, kas tokie buvo Kęstutis ir Birutė. Būtų labai džiugu, jei ši kadencija pramuštų ledus“, – vylėsi J. Liachovičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"