TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Palanga trina istorinę atmintį

2015 10 10 6:00
Vienas kurorto simbolių - Naglio kalnas. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas ir vienu iš Palangos simbolių laikomas Naglio alkakalnis turistams nuo šiol pristatomas kaip paprasčiausia smėlio supustyta kopa.

Mat kurorto merija neseniai nuvertė apie buvusią kuršių alkvietę ir archajiškas kapinaites bylojusį senąjį informacinį stogastulpį ir jį pakeitė medžio kamienu be jokios informacijos, išskyrus pavadinimą. „Taip iš žmonių atimta galimybė vietoje sužinoti, kas yra tas Naglio kalnas. Nesuvokiamas sprendimas, nes visoje Lietuvoje elgiamasi priešingai. Tikrai nenaikinama informacija apie kultūros paveldo objektus“, – LŽ teigė pajūrio paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Liko tik pavadinimas

Neseniai Palangos merija viešai pasigyrė, kad šiaurinėje kurorto dalyje, pajūryje, esantį Naglio kalną papuošė naujas informacinis ženklas. Taip pavadintas tautodailininkų Alberto ir Lino Žulkų sukurtas ąžuolinis dirbinys. Ta proga išplatintame oficialiame merijos pranešime spaudai pripažįstama, kad Naglio kalnas yra vienas iš Palangos simbolių, nors ši vieta jokių investicijų nematė jau dešimtmečius.

„Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai rūpinasi, kad kurorte kasmet būtų paženklinta nors viena istorinė vieta. Kadangi senasis Naglio kalno stogastulpis buvo jau sutrešęs, apsisprendėme jį pakeisti nauju“, – sakė savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Girininkas.

Pastatytas naujas ženklas be jokios informacijos apie kultūros paminklą.

Tačiau dabar į legendinį kalną atvykusius lankytojus pasitinka kuklus medžio kamienas, kuriame tiesiog išraižytas Naglio kalno pavadinimas. Prieš tai valstybės saugomos kultūros vertybės papėdėje stovėjo meniškas, stilizuotas stogastulpis su įrašu, kad Naglio kalnas – tai alkvietė bei XVI-XIX a. kapinaitės. Dabar šios informacijos nebeliko. LŽ merijos Kultūros skyriuje pasiteiravus, ar naujuoju ženklu ir bus apsiribota, buvo paaiškinta, kad jokio informacinio stendo neplanuojama statyti. Apie tai, kad ir turistiniuose žemėlapiuose nėra jokios informacijos apie kalno paskirtį, jo istoriją, LŽ informavo Palangos turizmo informacijos centro atstovai.

„Nepateisinamas merijos požiūris į kultūros paminklų ženklinimą“, – LŽ pabrėžė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas L. Kavaliauskas. Jis pridūrė, kad pastaruoju metu, priešingai, visoje šalyje kultūros paminkluose prikeliama istorinė atmintis – statomi informatyvūs stendai. „Todėl nuverčiant senąjį ženklą su informacija apie tai, kad Naglio kalnas – buvusi senovinė kuršių alkvietė, Palangoje pasielgta trumparegiškai: trinama istorinė atmintis apie objektą“, – akcentavo paveldosaugininkas.

Taip legendinę kuršių alkvietę nutapė vienas žymiausių Lietuvos dailininkų Antanas Žmuidzinavičius.

Neišnaudotas lobynas

Prieš keletą dešimtmečių Naglio kalną kasinėjęs archeologas akademikas V. Žulkus akcentavo, kad ši legendinė vieta yra vertingas priešistorės paminklas.

Apie Naglio kalną sukurta ir ne viena legenda. Esą šią 15 metrų aukščio Baltijos pakrantės kopą supylė narsaus ir kovoje žuvusio karvedžio Naglio žmona Brukšva. Kita legenda byloja, kad kalnas pavadintas Naglio, vedusio gražuolę milžinę Neringą, garbei. Ir tai esąs Naglio kapas. Išties prieš keletą dešimtmečių atlikti archeologiniai tyrimai atskleidė, jog ant legendinio kalno viduramžiais vykdavusios baltiškos apeigos, čia buvusi kuršių šventvietė. Tai patvirtino po žeme, seniausiuose kultūriniuose sluoksniuose, rasti laužaviečių pėdsakai ir angliukai. Tyrimų metu mokslininkai kalne aptiko ir 32 XVI-XIX amžių kapus. Kai kurie jų nustebino savo įkapėmis. Pagal baltiškas tradicijas įrengtuose kapuose buvo rastos kuršiams būdingų segių (viena unikali – su susikabinusiomis pasisveikinti rankomis), peiliukų, žiedų, kapšelis su gintaro gabaliukais, monetų. Įdomu tai, kad senosios įkapės buvo labai panašios į tokias, kokios rastos Birutės kalno kapuose.

Šis tarpukariu kurortininkų ypač mėgtas lankyti, fotografuotas ir tapytas kalnas senovėje vadintas ir Žuvėdų (švedų) kapais, arba Kapų kalnu. Pasakojama, kad jame XIX amžiuje būdavo laidojami nekrikštyti kūdikiai, skenduoliai, savižudžiai ir smurtine mirtimi mirę žmonės. Dėl to kalnas vadintas „naglos mirties kalnu“, vėliau – Naglio kalnu.

Sklando legendų ir apie kalne ieškotus lobius, apie tai iki šiol byloja kai kur likusios duobės. Kopos papėdėje likę ir Pirmojo pasaulinio karo apkasų fragmentai. Šis kalnas senovėje vadintas ir Olandų kepure, nes buvo geras orientyras jūreiviams. Šalia yra buvusi žvejų gyvenvietė Senasis uostas. Manoma, kad greta stovėjo ir senoji Palanga.

Senajame stende buvo daugiau informacijos apie Naglio kalną.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"