Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Palanga vilios povandeniniu turizmu

 
2017 01 15 13:36
Baltijos jūra prie Lietuvos krantų slepia ne vieno kadaise nuskendusio laivo likučius./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Baltijos jūroje, prie mūsų krantų, yra nuskendę kelios dešimtys įvairių, daugiausia XVI-XX amžių menančių laivų, tačiau kol kas tik Palanga sumanė povandeninį paveldą panaudoti pažintiniam turizmui.

Didžiausio pajūrio kurorto muziejus dalyvauja tarptautiniame projekte ir tikisi gauti apie 100 tūkst. eurų visuomenei supažindinti su nuskendusiais mediniais laivais – apžiūrėti juos pačioje jūroje. Svarstoma, kad šia galimybe pasinaudotų ir verslininkai. Jie plukdytų poilsiautojus į skenduolių laivų vietas, nuomotų nardymo įrangą ir taip priviliotų dar daugiau turistų, ištroškusių ekstremalių pramogų.

Pažymėtų vietas

Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad minėta įstaiga dalyvauja tarptautiniame projekte partnerės teisėmis. „Ne tik mes, bet ir Lenkija, Latvija, Estija, Danija, kitos Baltijos jūros arealo valstybės siekia išnaudoti savo povandeninį paveldą. Mūsų tikslas – parengti nardymo maršrutus jūroje prie Palangos miesto savivaldybės krantų ir supažindinti visuomenę su nuskendusiais laivais. Jei pavyktų gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, projektas būtų pradedamas įgyvendinti 2018 metais. Iš dalies jį finansuotų ir Palangos miesto savivaldybė“, – aiškino jis.

Muziejininkė-archeologė Eglė Stankevičiūtė pridūrė, kad numatoma plėtoti įvairią veiklą. „Būtų orientuojamasi vien į medinius laivus, nuskendusius prie mūsų krantų (kol kas svarstoma apie penkis-šešis). Vienų vietos žinomos, kitų atveju reikėtų žvalgomųjų ekspedicijų, patikslinančių turimą informaciją. Todėl mūsų partneriai būtų Klaipėdos universiteto povandeninės archeologijos specialistai. Jie fotografuotų, filmuotų, išsamiai tirtų „skenduolius“, – kalbėjo E. Stankevičienė.

Būtų vykdoma ir šviečiamoji misija, nes šiuo metu nuo Palangos iki Latvijos sienos pajūriu pasivaikščioti išėję žmonės nežino, kur ir kokie laivai yra nuskendę. „Ties tomis vietomis būtų statomi informaciniai, interaktyvūs stendai su objektų aprašymais, nuotraukomis, QR kodais, kuriuos nuskenavus išmaniuoju telefonu būtų galima pasigrožėti laivo 3D vaizdu. Taip pat norime parengti mobiliąją ekspoziciją. Ji iš pradžių būtų demonstruojama mūsų muziejuje, o vėliau galėtų būti rodoma mokyklose – tai ir informacija, susijusi su povandeniniu paveldu, narų darbu, ir dokumentinis filmas“, – vardijo idėjas muziejininkė.

Projektas būtų įgyvendinamas 2018–2020 metais, jo sąmata siektų apie 97 tūkst. eurų.

Galimybė verslui

Kurorto muziejaus atstovai jau buvo susitikę su komerciniu nardymu užsiimančiais verslininkais. Šie esą palankiai įvertino sumanymą vesti mokamas povandenines ekskursijas turistams. Taip galėtų užsidirbti ir laivelių savininkai, ir nardymo instruktoriai.

Pasak Palangos turizmo informacijos centro vyriausiosios specialistės Almos Slaboševičienės, pastaruoju metu žmonės labiau domisi ekstremaliomis pramogomis. „Daug kas klausinėja apie galimybę išbandyti jėgos aitvarus, todėl nardymas Baltijos jūroje, manau, tikrai sulauktų susidomėjimo. Žmonėms pabosta vien gulėti paplūdimyje. Turistai tampa vis smalsesni, ištroškę nestandartinių pramogų“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino ji.

J. Liachovičius užsiminė, kad nuskendusius laivus galėtų pamatyti ne tik suaugusieji, „apsiginklavę“ naro įranga, bet ir vaikai. „Tie laivai yra palyginti nedideliame gylyje, tad pakaktų ir akvalango bei pritaisyto kvėpavimo vamzdelio“, – teigė jis.

Klaipėdos universiteto akademikas, povandeninės archeologijos specialistas prof. Vladas Žulkus akcentavo, kad verslininkai turės įvertinti tam tikras specifines aplinkybes. „Mūsų Baltijos vandens skaidrumas nedidelis, tai ne Raudonoji jūra. Kitas dalykas – sezoniškumas. Mažai kas norės nerti į šaltą jūrą. Be to, visi „skenduoliai“ – vieni daugiau, kiti mažiau – užnešti smėliu. Žinoma, gavus lėšų jį būtų galima nusiurbti, bet reguliariai to daryti nėra prasmės, nes audros nuolat keičia situaciją“, – svarstė profesorius.

Grėsmės neįžvelgė

Klaipėdos universiteto akademikas, povandeninės archeologijos specialistas prof. Vladas Žulkus /Alinos Ožič nuotraukos.

Remiantis Kultūros paveldo departamento (KPD) pateiktu nekilnojamųjų kultūros vertybių registru, prie Palangos miesto savivaldybės krantų yra nuskendę trys valstybės saugomi XVII amžiaus pabaigos –XVIII amžiaus pradžios laivai, ir visi – vos 2,5–3 metrų gylyje.

Ties Vanagupe jūros dugne guli 30 metrų ilgio ir 8 metrų pločio medinio laivo, pavadinto L 2, liekanos su lauko akmenų balastu. 1990 metais pakrantėje buvo rastos išplautos dvi šio laivo lentos. Dar vienas „skenduolis“ (L 13) – 15 m ilgio ir iki 6,3 m pločio medinis burlaivis – yra ties Užkanave.

23,2 m ilgio ir 7 m pločio laivo liekanos guli jūros dugne 2,5–3 m gylyje ir prie Šventosios, ties šiaurine Elijos senovės gyvenvietės dalimi. Anot prof. V. Žulkaus, tai gali būti vienas iš 1699 metais į Šventąją plaukusių lenkiškų laivų, tačiau norint gauti daugiau informacijos reikia atlikti išsamesnius tyrimus. „Manau, povandeniniam turizmui galėtų būti panaudoti penki nuskendę laivai“, – sakė jis.

KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ atskleidė, kad „skenduoliai“ suskirstyti į tris kategorijas. „Pirmojoje – tie nuskendę laivai, kurie gali būti prieinami visuomenei, naudojami povandeniniam turizmui plėtoti. Antra grupė – riboto naudojimo laivai, t. y. tie, kurie dar nėra išsamiai ištirti ir gali vilioti vadinamuosius juoduosius archeologus, lobių ieškotojus. Apie tokius „skenduolius“ oficiali informacija neskelbiama, jų nerekomenduojama lankyti. Trečia kategorija – memorialiniai laivai, virtę savotiškomis kapinėmis, nes juose yra nuskendusių žmonių. Šie laivai itin griežtai saugomi. Ne mokslininkams draudžiama juose lankytis“, – informavo paveldosaugininkas.

Tačiau kalbėdamas apie medinius laivus, kuriuos Palanga nori pritaikyti turizmui, L. Kavaliauskas neįžvelgė grėsmės paveldui. „Juos būtų galima lankyti, tik prieš atidarant povandeninių ekskursijų trasas „skenduolius“ reikėtų išsamiau ištirti“, – pabrėžė paveldosaugininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"