Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangiškiai kopas augina kiekvienais metais

 
2016 11 22 13:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Palangos ir Šventosios paplūdimiuose šakos kasmet padengia apie dvidešimt tūkstančių kvadratinių metrų.

Kai ateis pavasaris, pajūrio kopos kurorto svečiams vėl atrodys kaip buvusios. Žinia, kažkas pastebės atnaujintus takus, o tuos darbus, kuriuos bus užgulęs vėjo pustomas pajūrio smėlis, atsimins tik juos atlikę bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai. Įmonės vadovas ir savivaldybės ekologė patikino, kad kasmet – pavasarį ir rudenį – atliekamus darbus galima pavadinti kopų auginimu.

Kopas irgi reikia auginti

Savivaldybės ekologė Reda Kairienė primena, kad paplūdimiuose atliekami dabai yra derinami su Pajūrio juostos tvarkymo programa. „Ją aplinkos ministras patvirtino 2014 metais ir rekomendacijos teikiamos, patariama jų laikytis iki 2020 m. Mes tai ir darome, bet pirmiausiai turime atsižvelgti ir į gaunamus finansus, – sakydama, kad labiausiai vėjo, žmonių, kitų aplinkybių pažeistas paplūdimio vietas asmeniškai įvertina kelis kartus per metus, pasakoja ekologė. – Šiuo metu kaip tik rengiuosi kopų apžiūrai – reikia žinoti „skaudulius“, kad galėtume planuoti ateinančių metų darbus ir įvertinti, ar įdėtos pastangos davė rezultatų. Jau ketvirti metai čia mums gelbsti UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Bendrovė pagrindinius darbus atlieka pavasarį, prieš prasidedant naujam vasaros sezonui. Žinoma, lieka darbų ir rudeniui, bet jie – smulkesni, baigiamieji“.

R.Kairienė vardija, kad paplūdimiuose yra kelios darbų rūšys: naujų žabtvorių pynimas, šakų klojiniai, nauji pėsčiųjų takai, paplūdimių pildymas smėliu. Pašnekovė sako, kad visa tai yra vadinama kopų auginimu. „Ypač dažnai prireikia šakų klojinių. Kas tai yra? Labiausiai ardomose kopų vietose, kur susidaro didelės daubos, klojame šakas, kurios sulaiko pustomą smėlį ir formuoja naujas kopas“, – vaizdingą formuluotę patikslina ekologė.

Kopas ardo ne tik vėjas

Pašnekovės mintį pratęsė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus, pastebėjęs, kad Aplinkos ministerijos skiriamų lėšų nepakanka. „Pavyzdžiui, šiems metams gavome 71 tūkstantį eurų, kai Palangos ir Šventosios paplūdimiams, jų priežiūrai bei tvarkymui reikėtų mažiausiai 120 tūkstančių. Norint išsaugoti kopas, reikia nutiesti daugiau takų – žmonės mažiau vaikštinėtų kopomis ir jų neardytų. Padėtų ir didesnis žabtvorių kiekis, bet jų efektyvumas, lyginant su šakų klojiniais, menkas, o darbo sąnaudos – ženkliai didesnės. Tad, mano galva, efektyviausias kopų auginimo metodas yra klojiniai. Juk ten, kur guli šakos, žmonės nevaikšto, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoja komunalinio ūkio vadovas. – Kiek prastesnė kopų būklė yra nuo S.Dariaus ir S.Girėno gatvės Nemirsetos link. Šiame ruože žmonių ilsisi ne tiek daug kaip Palangos centriniuose paplūdimiuose, tad darau išvadą, kad ilgą laiką šioms kopoms nebuvo skirta reikiamo dėmesio. Antrasis ruožas, reikalaujantis ypatingo dėmesio, prasideda nuo Kontininkų gatvės ir tęsiasi iki pat Latvijos. Čia žalą daro jau ne tik vėjas, o ir poilsiautojai“.

Miestą ir paplūdimius prižiūrinčios įmonės direktorius antrino ekologei ir sakė, kad svarbiausius darbus pajūryje palieka pavasariui. „Šiuo metu mes kaip tik aptarinėjame, kur ir ką galėtume padaryti per ateinančius metus. Mat galime dirbti tik ne sezono metu, tai yra, iki jam prasidedant arba pasibaigus. Tad ir šiuo metu darbus paplūdimiuose jau baigiame – neseniai vyrai baigė pinti žabtvores ties Birutės kalnu“.

Programoje – įspūdingi darbų kiekiai

K.Skierus paskaičiavo, kad vien tik šakų klojiniais kiekvienais metais padengiama apie dvidešimt tūkstančių kvadratinių metrų ploto. Ekologės įvardintoje programoje numatyta, kad kasmet šakų klojiniais Būtingėje reikia padengti apie du tūkstančius kvadratinių metrų kopų viršūnių bei šlaitų, Šventosios šiaurinėje rekreacinėje zonoje – devynis, pietinėje – keturis tūkstančius, ruože tarp Šventosios ir Palangos – dvylika su puse tūkstančio, Palangos rekreacinėje zonoje (nuo Kunigiškių iki Pajūrio regioninio parko) – dvidešimt septynis su puse tūkstančio kvadratinių metrų.

Žabtvorių tiesimas numatytas visose išvardintose vietose, išskyrus Būtingę ir pietinę Šventosios rekreacinę zoną. Šiaurinėje dalyje numatyta kasmet stiprinti kopagrūbrį viena žabtvorių eile bei jų stačiakampiais (iš viso du tūkstančiai metrų). Beveik pusantro kilometro žabtvorių eilė kiekvienais metais turėtų atsirasti ir ruože tarp Šventosios ir Palangos. O pačiame kurorte kasmet turėtų atsirasti net apie penkiolika tūkstančių metrų žabtvorės.

Laiptai paplūdimiuose – atgyvena

Pajūrio juostos tvarkymo programoje kalbama ir apie kasmetinę naujų lentinių takų, lieptų bei laiptų statybą. K.Skierus pastebi, kad laiptai paplūdimiuose jau nebestatomi. „Ši infrastruktūra buvo populiari ankstesniais metais. O dabar, kai akylai stebima, ar visomis prieigomis gali pasinaudoti neįgalieji, šios minties atsisakoma ir vietoje laiptų tiesiami takai, – aiškina UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas. – Nestatome ir dviračių takų. Ši užduotis mums būtų pati paprasčiausia ir lengviausiai įgyvendiname, bet negauname tokio užsakymo. Kodėl? Tikriausiai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios negalime įgyvendinti visų programoje numatytų darbų – finansavimo. Dviračių stovai kainuotų daug. Tad reikia rinktis, kuri iš programos priemonių paplūdimiams, jų išsaugojimui duos didesnę naudą, kokių darbų galime atlikti daugiau, o kurių atsisakyti. Dviračių stovai – labiau infrastruktūros dalis, o juk kalbame apie natūralios gamtos išsaugojimą, smėlio sustabdymą (kad jis nekeliautų į pušyną). Manau, logiška, kad dviračių stovai čia menkai pagelbėtų, kur kas racionaliau investuoti į žabtvores ar šakų klojinius“.

Smėlis keliauja į šiaurę

Savivaldybės ekologė R.Kairienė primena, kad Palangos paplūdimiuose egzistuoja dar viena problema – kranto erozija. Jai spręsti buvo pasitelktos Europos Sąjungos lėšos. „2009 metais pradėto įgyvendinti projekto tikslas – sumažinti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius. Nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio per 2011–2012 m. buvo išpilta daugiau nei 400 tūkstančių kubinių metrų smėlio, – aiškina ekologė ir priduria, kad atvežtas smėlis tapo puikia kopų užtvara nuo jūros – bangos net per dideles audras nebegali smogti visa jėga. – Šuo metu yra rengiama paraiška finansuoti kitą paplūdimių ruožo (nuo tilto iki Birutės kalno kyšulio) papildymo smėliu veiklą“.

Specialistė priduria, kad gaunamas finansavimas yra labai ribotas, tad pavyksta įgyvendinti tik pačias būtiniausias kopagūbrio išsaugojimo priemones. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius K.Skierus įsitikinęs, kad dažniausiai smėlio papildymo prireikia paplūdimiu nuo tilto iki Rąžės – kur jūra „pasidarbuoja“ kiekvienais metais. „Smėlį jūra stumia į šiaurę (Latvijos link). Tad už Rąžės esantys paplūdimiai smėliu pasipildo patys“.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"