TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangiškiai užvertė muziejų eksponatais

2014 05 07 6:00
Vienas įdomesnių eksponatų - 1918 metais JAV daryta 1,2 metro ilgio karių (ir lietuviškomis pavardėmis) nuotrauka.  Jūračio Liachovičiaus nuotrauka

Vos pusmetį formaliai gyvuojantis ir kol kas net savo patalpų neturintis Palangos kurorto muziejus kone kasdien sulaukia naujų eksponatų.

Žmonės, daugiausia palangiškiai, skambina beveik kiekvieną dieną, kviečia atvykti, dovanoja įvairiausias senienas, nuotraukas, jų albumus, net šimtamečius baldus. Muziejus jau užregistravo per 900 eksponatų. Preliminariai žinoma, kad Palangos kurorto muziejui bus perduoti ir itin vertingi radiniai iš neseniai Vasaros estrados vietoje aptikto XVI amžiaus dvaro.

Dovanėlė iš rūsio

Sprendimą įsteigti kurorto muziejų Palangos taryba priėmė pernai rudenį. Nuo vasario pradžios eiti pareigas pradėjo ir jo direktorius 67 metų palangiškis istorikas Jūratis Liachovičius. Ir nors muziejus kol kas neturi savo patalpų, o jo keli darbuotojai glaudžiasi „Anapilio“ vilos sandėliuke (restauravus vilą muziejus joje ir būtų įrengtas), kolekcija jau renkama.

Pasak J.Liachovičiaus, palangiškiai, šventojiškiai itin aktyviai ėmė gausinti muziejaus fondus įvairiausiais radiniais. „Žmonės neša, dovanoja tai, ką randa savo palėpėse. Tai ir senos fotografijos, ir jų albumai. Viena moteris neseniai Palangoje tvarkė namus ir nutarė padovanoti XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios komodą, sofą. Tačiau kol kas neturime jų kur laikyti“, - LŽ sakė direktorius.

Vienas pirmųjų muziejaus fondus papildė Egidijus Pilibaitis. „Įsikėlėme į Palangos kultūros centro patalpas, jos – „Anapilyje“, ir Egidijus pakvietė mane į vilos rūsius. O ten buvo rasta daugybė vertingų fotografijų: ir 1970 metų birželio 6-ąją vykusios pirmosios Dainų šventės Palangoje, ir 1972 metų gegužės mėnesio Vaikų lėlių teatro vaizdai. Palangos kultūros centras, matyt, ilgai kaupė medžiagą. Ten aptikome ir praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio „Anapilio“ namų valdos techninės apskaitos bylą - labai vertingą, nes joje aprašytas visas „Anapilio“ ūkis, patalpos, yra brėžiniai. Tačiau pirmųjų brėžinių nebeturime“, - pasakojo J.Liachovičius. Rūsiuose buvo rasti ir dabar jau nugriautos 1968-ųjų Vasaros estrados brėžiniai.

„Nuotraukose galima identifikuoti ir žmones. Renkame eksponatus, juos fiksuojame, saugome. Vėliau tie daiktai bus analizuojami, surašomi duomenys apie juos“, - teigė pašnekovas.

Nori Kristaus piršto

Kalbėdamas apie įdomiausius eksponatus muziejaus vadovas išskyrė unikalią, maždaug 1,2 metro ilgio 1918 metų nuotrauką. „Ji daryta JAV, bet tikrai nežinau, kokia technika. Nuotrauka išties įspūdinga. Joje užfiksuoti amerikiečių karinės bazės kariai, iš jų trys - lietuviškomis pavardėmis. Visi žmonės išvardyti, tik labai smulkiu šriftu. Ant kitos nuotraukos pusės – latviška pavardė. Manome, tas dalinys buvo siunčiamas į Murmanską kovoti su bolševikais. Nuotrauka rasta kažkur prie Būtingės. 1918 metais Palanga dar priklausė Latvijai, tik 1921-aisiais ji tapo Lietuvos dalimi, tad laikotarpis – labai įdomus“, - kalbėjo J.Liachovičius.

Vienas žmogus savo palėpėje aptiko ir atnešė tarpukario laikų nedidukę užrašų knygelę ir kelis skautų žurnalus. Knygutėje angliškai surašyti asmeniniai nežinomo autoriaus 1933 metų įspūdžiai. Tada Palangoje vyko skautų renginiai ir juose lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona bei pasaulio skautų judėjimo vadas lordas Robertas Baden-Powellas.

Naujojo muziejaus fondų saugotoja Virginija Paluckienė LŽ pasakojo, kad šiuo metu su dideliu susidomėjimu nagrinėjama dar viena dovana - XX amžiaus vidurio rankraštis apie Palangos „žiląją senovę“. „Tai lyg ir publikacija, mašinraštis, deja, autorius nenurodomas. Aprašoma kurorto kūrimosi, plėtimosi istorija nuo XVI amžiaus iki XX amžiaus vidurio. Įdomu tai, kad minimas ir 1795-1801 metų laikotarpis, kai Palangą valdė grafai Patockiai, todėl ji buvo grafija. Mašinraštyje minimas ir tų laikų Palangos teismas. Esame gavę teismo antspaudo vaškinį įspaudą“, - kalbėjo fondų saugotoja.

Beje, muziejuje gali būti eksponuojami ir keli itin saviti eksponatai, kuriuos dabar turi privatus asmuo. Greičiausiai jie bus perduoti Palangos muziejui. Tai - Laiminančio Kristaus skulptūros, stovėjusios Birutės parke, bet sovietmečiu nugriautos ir sudaužytos, likučiai. „Palangiškis Vitalijus Litvaitis iš kažin kur yra gavęs pirmosios, autentiškos, Kristaus skulptūros rankos pirštą ir kojos gabaliuką. 1950 metais ji buvo nuversta, išvežta į Kretingą, suskaldyta ir panaudota kaip statybų žaliava“, - aiškino J.Liachovičius.

Klajoklių dalia

Tačiau kalbėdami apie ateitį muziejininkai netryško optimizmu, nes, pavyzdžiui, dabar pinigų darbuotojams išlaikyti yra tik iki liepos. „Ne kartą prašėme Palangos merijos skirti finansavimą bent iki metų pabaigos. Žadama, kad reikalai bus išspręsti. Jei sklandžiai vyks „Anapilio“ pastato restauravimas, muziejus jame galės atverti duris ne anksčiau kaip 2016 metais. O iki tol privalome kaupti eksponatus. Dalį jų saugosime patalpose, kokias turime ar turėsime (iš „Anapilio“ sandėliuko teks išsikraustyti, kai prasidės pastato restauravimo darbai). Kai kurie Palangai skirti eksponatai bus Klaipėdos ir Vilniaus saugyklose“, - dėstė J.Liachovičius.

Beje, muziejininkai kreipėsi ir į poilsio namus „Baltija“ perėmusį Valstybės turto fondą - paprašė perduoti daugiau kaip 70 sovietmečiu kurtų ir poilsio namams skirtų paveikslų. „Kai kuriuos jų per plenerus Palangoje tapė tada dar jauni, o dabar jau gerai žinomi dailininkai. Tačiau paveikslus reikės kur nors saugoti, o patalpų neturime. Jeigu fondas perduos mums tuos meno kūrinius, teks spręsti šią dilemą. Laimė, kad palangiškiai labai noriai neša eksponatus, dovanoja juos, nes dabar nieko įsigyti negalime“, - neslėpė muziejaus vadovas. Jo manymu, reikalai pajudės už 3 mln. litų restauravus „Anapilio“ vilą. Beje, naujasis muziejus neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos universitetu.

Meras drąsina

Tuo metu Palangos meras Šarūnas Vaitkus LŽ tikino, esą normalu, kad biudžetas muziejininkams išlaikyti suplanuotas tik iki liepos mėnesio. „Liepą perskirstomas savivaldybės biudžetas. Muziejininkai gali neabejoti - lėšų bus skirta“, - ramino miesto vadovas.

Š.Vaitkus sakė irgi sulaukęs palangiškių skambučių dėl eksponatų. „Nori atnešti į meriją, bet nukreipiu pas muziejininkus. Labai džiugu, kad prie naujo, ilgai laukto muziejaus veiklos taip aktyviai prisideda vietos bendruomenė“, - teigė jis. Kalbėdamas apie eksponatų laikymo patalpas, Š.Vaitkus taip pat buvo nusiteikęs pozityviai. „Rugsėjį savivaldybė persikraustys į naują pastatą, o senasis liks, tad jame galėtų būti skirtos laikinos erdvesnės patalpos muziejininkams. Beje, savo siūlymą turėtų pateikti ir Palangos kultūros centras, įsikūręs kurhauze. Tikrai rasime patalpų, savivaldybė jų turi“, - garantavo Palangos meras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"