TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangoje užvirė aistros dėl Kalėdų eglės

2015 09 17 6:00
Dalis palangiškių nebenori dirbtinės, į medį nepanašios Kalėdų eglės ir reikalauja į kurortą grąžinti natūralią. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Nors iki labiausiai laukiamos metų šventės – Kalėdų – liko daugiau kaip trys mėnesiai, palangiškiai jau atidarė viešą polemikos frontą dėl pagrindinės šventinės miesto eglės.

„Sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą. Konkursas dėl miesto kalėdinio papuošimo dar neįvykęs, todėl ir keliame klausimą jau dabar. Kiek galima tyčiotis iš mūsų tradicijų ir kasmet puošti dirbtinę eglę, net nepanašią į medį? Norime, kad šiemet Palanga pasipuoštų natūralia egle iš miško, o ne dar vienu peraugusiu nykštuku raudona nosimi ar kuo nors kitu“, - LŽ sakė kurorto gyventojas Dovydas, auginantis du mažamečius vaikus.

Bet šventiniu Palangos puošimu besirūpinantys valdininkai atkirto, kad natūrali eglė kelia pernelyg daug rūpesčių, todėl ir toliau bus puošiama dirbtinė.

Palangiškiai pratrūko

Nors tai gali atrodyti netikėta, tačiau būtent dabar, vos prasidėjus rudeniui, Palangoje užvirė aistros dėl gruodžio mėnesį aktualių reikalų. Viešojoje erdvėje palangiškiai ėmė purtyti kurorto valdžią reikalaudami grąžinti į centrinę aikštę natūralią Kalėdų eglę. „Gal nereikia didžiausios miško eglės, tačiau tikra žaliaskarė būtų nuostabu! Jei snaigės takus vėl nuklos tik sausį, bent jau pačioje Palangos širdyje gruodį pajustume Kalėdas“, - socialiniame tinkle vylėsi Dainora.

Idėjos puošti natūralų medį priešininkai laikosi nuomonės, kad kirsti didžiulę miško eglę - atgyvenusi, barbariška tradicija. „Palangos aplinkkelis gamtai „kainavo“ per 4 tūkst. kubinių metrų medienos, ir niekam jų nebuvo gaila. Esu už natūralią šv. Kalėdų eglę“, - teigė dar vienas palangiškis Mindaugas.

Natūralios eglės šalininkai tikina, kad nukirstas medis niekur nedingsta: pabuvęs miesto aikštėje kaip Kalėdų eglutė, jis vėliau tampa rąstais, lentomis ar pan. „Juk nepuolam gailėti morkų, kopūstų, burokelių“, - šmaikštavo kurorto gyventojas Marius.

Diskusijos dalyvė Vaidota apeliavo į ugdomąją kalėdinių eglučių reikšmę mažiesiems. „Kas įvertins ir pamatuos žalą sveikam estetikos pajautimui ir harmoningam vaiko pasaulėjautos formavimuisi? O kiek miško eglučių ir kitų gamtos elementų sunyksta dėl vieno plastmasinio senio raudona nosimi?“ – svarstė ji.

Palangiškių teigimu, klausimą dėl būsimosios Kalėdų eglės reikia kelti būtent dabar, kol nepaskelbtas šventinės miesto puošybos konkursas.

Nori rezonanso

Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis LŽ teigė, kad natūralios eglės centrinėje Palangos aikštėje nebuvo kone dešimtmetį.

„Natūralios eglės turi du trūkumus: nėra simetriškos lajos ir dažnai lūžta. Mūsų pajūrio orai juk pasižymi dideliu vėjuotumu, tad natūralios eglės virsta, jų viršūnės lūžta. O dirbtinės kūginės patikimai stovi, be to, atveria neribotas galimybes fantazijai“, - sakė jis. Kultūrininkas akcentavo, kad reikėtų vertinti ne vien pagrindinės eglės puošybą, bet ir viso šventinio miesto aurą. „Stengiamės sukurti darnią, vientisą šventinę aplinką, todėl ir eglė turi derėti prie gatvių apšvietimo, stilistikos. Kitas vertus, kasmet norime nustebinti palangiškius ir kurorto svečius, o dirbtinės eglės gali būti kasmet vis skirtingos - netikėtos, žaismingos“, - tikino N.Stasiulis. Esą netikėtumo faktorius tampa puikia reklama Palangai, nes kuo įdomesnė dirbtinė eglė pastatoma, tuo labiau ji traukia žmones vykti į kurortą žiemą.

„Nuolat stengiamės mažinti Palangos sezoniškumą. Šiemet, pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku staigmena taps ypatingai papuoštas muzikuojantis fontanas. Panaudosime šviesos instaliacijas, bus padaryta fontano čiurkšlių imitacija. O gyvą eglę galima pamatyti Šventojoje“, - siūlė kultūros centro vadovas. Jis patvirtino, kad konkursas dėl šventinio miesto puošimo dar neįvykęs, todėl nežinoma, kokia bus šiųmetė eglė Palangoje. „Lauksime konkurso dalyvių siūlymų, vėl stengsimės nustebinti palangiškius ir kurorto lankytojus“, - teigė jis.

Gerbia tradicijas

Kitame pajūrio kurorte - Nidoje - dirbtinė eglė centrinėje aikštėje niekada nestatoma. Prieš keletą metų Neringos merijoje svarstyta, ar reikėtų pasekti kai kurių kitų savivaldybių pavyzdžiu ir nuomoti dirbtinę žaliaskarę, iš jos kurti įvairias instaliacijas. Tačiau neringiškiai pasipriešino tokiai idėjai. „Dirbtinė eglė visiškai nederėtų prie jaukios urbanistinės Nidos auros, prie medinukų pastatų, pušynų. Be to, labai gerbiame ir puoselėjame senąsias tradicijas“, - LŽ teigė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kolokšanskis pažymėjo ir ekologijos aspektą renkantis natūralią eglę. „Pagalvokime, kiek energijos išteklių sunaudota gaminant milžiniškas plastikines egles. Be to, ilgainiui jos taps gamtoje neyrančiomis atliekomis. Tad net nesvarstome natūralią, šiltą ir jaukią eglę iš miško keisti į plastikinę. Tiesa, kasmet mūsų miškuose tenka gerokai paieškoti Kalėdoms tinkamos eglės", - LŽ sakė jis.

Valdininko teigimu, paprastai kertamos apie 30-40 metų žaliaskarės - tos, kurias vis viena tektų nukirsti. „Taip, būna, kad vėjai ir viršūnę nulaužia, ir išverčia eglę, tačiau tai nėra didžiulė problema. Protingai įrengus laikančiąsias konstrukcijas eglė saugiai stovi. Laikomės pozicijos, kad reikia gerbti tradicijas“, - teigė Neringos merijos valdininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"