TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos istorija traukiama iš palėpių

2016 01 07 6:00
<div>Deniso Nikitenkos nuotraukos</div><div><br></div>

Dar nė nepradėjęs veikti Palangos kurorto muziejus per dvejus metus jau sukaupė apie 3,5 tūkst. eksponatų. Tarp jų yra ir itin vertingų bei unikalių daiktų.

Neseniai muziejų pasiekė vietos žmonių dešimtmečius saugota prašmatnaus XIX-XX amžiaus pradžios baldo sidabrinė dekoro detalė su didikų giminių herbais: Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Lonckos.

Kurorto muziejus kitąmet atvers duris legendinėje viloje „Anapilis“. Jos fasado rekonstrukcijos darbai jau baigti, statybininkai ėmė triūsti viduje.

Neša patys palangiškiai

Turtinga istorija galinti pasigirti Palanga ilgai neturėjo savo krašto muziejaus. 2013-ųjų rudenį miesto taryba formaliai tokį įsteigė.

Jau dvejus metus muziejui vadovaujantis istorikas Jūratis Liachovičius LŽ pabrėžė, jog kurorto gyventojai itin noriai prisideda prie eksponatų kaupimo. „Džiugu, kad palangiškiai yra tikri savo miesto, krašto patriotai – skambina, neša įvairiausius daiktus, nuotraukas, dokumentus. 2014 metais gavome apie 1000 muziejinių vertybių, pernai – beveik 2,5 tūkstančio. Vienas žmogus savo palėpėje aptiko ir atnešė tarpukario laikų užrašų knygelę ir kelis skautų žurnalus. Knygutėje angliškai užrašyti asmeniniai nežinomo autoriaus 1933 metų įspūdžiai. Tada Palangoje vyko skautų renginiai ir juose lankėsi tuometis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona“, – pasakojo J. Liachovičius.

Sidabrinė baldo dekoro detalė su Tiškevičių ir Lonckų herbais.Jūračio Liachovičiaus nuotrauka

Vienas įdomiausių ir mįslingiausių eksponatų – įsigyta sidabrinė baldo dekoro detalė su Tiškevičių ir Lonckų šeimų herbais. „Tauriojo metalo dekoro elementas, matyt, kažkaip pateko pas palangiškius iš pačių Tiškevičių rūmų. Išsiaiškinome, kad detalę gamino viena to meto garsi vokiečių juvelyrų firma, veikusi dar nuo Prūsijos karalienės Luizės laikų. Kol kas negalime nustatyti, nuo kokio baldo šis puošybos elementas. Galbūt jis susijęs su koplyčios baldais“, – svarstė muziejininkas.

Senųjų palangiškių pastangomis veriasi ir daugiau kurorto istorijos paslapčių skrynių. „Prieš kelis dešimtmečius vienam Palangos gyventojui buvo pasiūlyta įsigyti senovinį spaudą. Tačiau žmogus neturėjo tiek pinigų, tad paprašė pardavėjo leisti ant karšto vaško padaryti įspaudą. Padegino žvakę, pavarvino ant popieriaus vaško ir uždėjo antspaudą. Pats artefaktas iškeliavo nežinia kur, bet mums buvo atneštas tas įspaudas. Perfotografavome, dizainerė atkūrė kontūrus ir paaiškėjo, kad tai – Palangos grafystės teismo antspaudas. Ir dar su didikų, kunigaikščių Masalskių herbu“, – dalijosi įspūdžiais J. Liachovičius.

Pagal vaškinį įspaudą muziejui buvo pagaminta spaudo replika.

Grįš paveikslai

Rekonstruojamoje viloje „Anapilis“ įsikurs Palangos kurorto muziejus.

Iš pradžių planuota, kad Palangos kurorto muziejus atvers duris ateinančią vasarą, kai bus baigta vilos „Anapilis“ rekonstrukcija, tačiau aiškėja, kad dar teks palūkėti.

„Pirmiausia turi būti gautas finansavimas ir parengtas techninis projektas. Jei viskas vyks sklandžiai, turėsime reikiamų lėšų, galėsime atidaryti muziejų kitų metų pavasarį. O kol kas kaupiame eksponatus, juos analizuojame, kuriame ekspozicijų koncepciją, svarstome įvairius techninius niuansus“, – pasakojo J. Liachovičius.

Jis atskleidė, kad muziejaus lankytojai galės ne tik susipažinti su įvairiais istoriniais artefaktais, bet galbūt ir pažiūrėti senų kino juostų, susijusių su Palanga. „Iš vieno privataus asmens įsigijome apie 60 dokumentinių įvairios trukmės kino filmų. Juose yra labai daug įdomių Palangos vaizdų, istorinių, kultūrinių aspektų. Nuo filmuko apie Palangos blaivyklą iki Sąjūdžio judėjimo“, – kalbėjo muziejininkas.

Teismo antspaudas.

Įdomu ir tai, kad į kurortą grįš garsių dailininkų darbai, kurti prieš keliasdešimt metų per plenerus poilsio namuose „Baltija“. „Sovietiniais laikais tada dar niekam nežinomi dailininkai tapė paveikslus ir po vieną jų turėjo palikti poilsio namuose. Iš viso išliko apie 140 kūrinių, o mes atgausime 58. Tie paveikslai dabar priklauso Turto bankui. Dauguma jų – tikros vertybės, nes tapyti šiandien jau gerai pažįstamų menininkų. Tai – dailininkų Stasio Jusionio, Antano Beinaravičiaus, Arvydo Baltrūno, Svajūno Armono ir kitų darbai. Jie puoš vilos sienas, muziejaus salę antrame aukšte“, – teigė J. Liachovičius.

Atsivėrė fasadas

Apie 1898 metus Šveicarijos užmiesčių vilų stiliumi statytą medinį vasarnamį rekonstruojančios UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas LŽ sakė, kad šiuo metu jau atlikta apie 40 proc. darbų.

„Beveik baigėme fasado darbus. Teko atstatyti buvusį bokštelį, demontuoti kai kuriuos elementus, atsiradusius sovietmečiu, iš naujo pagaminti medinius stogų puošybos elementus, mat senieji buvo supuvę. Dabar statybininkai persikėlė į vidų. Čia jau montuojama elektros instaliacija, keičiamos kai kurios medinės perdangos, daromas apšiltinimas ir kita“, – vardijo jis.

2015-ųjų pradžioje pradėtos „Anapilio“ rekonstrukcijos vertė – per 750 tūkst. eurų. Darbus planuojama baigti iki šių metų birželio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"