Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos lurdas baugina maldininkus

 
2017 06 09 13:00
Palangos lurdo grotos akmenys buvo sucementuoti daugiau nei prieš šimtmetį. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Birutės kalno papėdėje grafo Felikso Tiškevičiaus XIX amžiuje statytas lurdas su grota šiemet sulauks specialistų komisijos. Ji įvertins šio paveldosaugos objekto būklę.

Nė karto nerestauruotas lurdas jau ėmė bauginti tikinčiuosius, mat akį rėžia tarp akmenų atsivėrę plyšiai, žemyn krinta šimtamečio statybinio skiedinio gabalai. „Ateinu ten pasimelsti, bet negaliu ramiai to daryti, nes pakėlusi akis į viršų visur matau žiojėjančius plyšius tarp akmenų. Tik laiko klausimas, kada jie ims byrėti ir atsitiks kokia nors baisi nelaimė. Šimtą metų niekas nieko nedarė. Negi Palangai visai nerūpi ši vieta?“ – „Lietuvos žinioms“ sakė kaunietė Virginija.

Lurdo atnaujinimas numatytas vykdant trečiąjį Birutės parko tvarkymo etapą, tačiau Palangos merijos valdininkams nuo 2015-ųjų niekaip nepavyksta gauti tam pinigų.

Grafienės iniciatyva

Birutės parke esanti Lurdo grotos kopija – vienas lankomiausių kurorto objektų. Ją pastatė parko įkūrėjas F. Tiškevičius savo žmonos Antaninos prašymu maždaug 1898–1901 metais.

Prancūzijos mieste Lurde XIX amžiuje, kaip tikima, mergaitei Bernadette Soubirous apsireiškė švenčiausioji Dievo motina Marija. Netrukus šis miestelis tapo svarbiu religiniu centru, gausiai lankomu turistų ir piligrimų iš viso pasaulio, o Lurdo kalnų grotos kopijos – katalikų maldų ir mergelės Marijos garbinimo vieta.

Birutės parkui gražinti jau išleista per 2 mln. eurų Palangos savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšų, tačiau galutiniam etapui įgyvendinti dar trūksta maždaug milijono eurų.

Tokių kopijų yra ir Lietuvoje. Viena jų – Palangoje. Bet čia, skirtingai negu kituose miesteliuose, lurdo grota yra atvira, tad lankytojai gali į ją patekti. Grotos viduje maldininkai mėgsta į plyšius tarp akmenų pridėti metalinių monetų, kryželių, degti žvakutes. Kaip pasakoja senieji palangiškiai, visi akmenys, panaudoti lurdui statyti, yra natūralūs, tik sucementuoti. Jie atvežti iš Kretingos rajone esančio Pryšmančių kaimo, o kai kurie – iš pačios Kretingos. Šiek akmenų panaudota ir iš tuometinio Palangos senojo tilto. Už kubinį sieksnį uolienos gabalų grafas mokėdavo po 20 rublių.

Prie lurdo iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios gana dažnai vykdavo religinės apeigos, ypač tuo metu, kai Palangoje skautai, ateitininkai ar kitos jaunimo sąjungos organizuodavo renginius. Sovietų valdžios metais vasaromis prie jo buvo pradėti rengti poezijos vakarai. Spėjama, kad tuo metu pačiame grotos viduje įrengtas ir apšvietimas, tik jis jau daug metų nebeveikia. Tarp akmenų plyšių ir dabar kyšo išvedžioti laidai.

„Daugybė žmonių čia ateina pasimelsti arba tiesiog ramiai pasėdėti. Atvyksta ir maldininkų delegacijų iš kitų pasaulio valstybių. Viena tradicijų – tarp grotos akmenų palikti kryželį. Objektas yra atviras, gausiai lankomas, todėl jo saugumas turėtų būti užtikrintas. Greičiausiai ne man vienai kyla klausimas, ar ilgai laikys dar grafo F. Tiškevičiaus laikais didžiuliams akmenims sutvirtinti naudotas skiedinys? Plyšiai, įtrūkimai grotoje kasmet vis didėja“, – dalijosi mintimis Virginija.

Vertins būklę

Prancūzų architekto Bonhomme'o suprojektuotas Palangos lurdas nuo 1997 metų įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Todėl, anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, jo saugumą turėtų vertinti specialistai. „Tai labai seniai statytas objektas. Jį turėtų vertinti ekspertai ir, jei lurdas kelia grėsmę žmonėms, spręsti avarinės būklės likvidavimo klausimą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Palangos miesto botanikos parko direktorius Valdas Pakusas patikino, kad šiemet tikrai bus kreipiamasi į kurorto savivaldybę ir prašoma atlikti lurdo ekspertizę. „Prieš keletą metų, rengiant Birutės parko tvarkymo trečiojo etapo projektą, buvo numatyta kapitaliai restauruoti lurdą. Tačiau tam etapui įgyvendinti negaunama finansavimo. Norėčiau pabrėžti, kad grota nėra avarinės būklės, kitaip ji būtų uždaryta lankytojams. Vis dėlto lurdą būtina tvarkyti, todėl prašysime sudaryti darbo grupę ir įvertinti situaciją“, – kalbėjo Palangos botanikos parko vadovas. Kol nėra analizės, visiškai neaišku, ir kiek pinigų reikėtų sakraliai vietai atnaujinti. „Komisija turės pateikti savo išvadas ir rekomenduoti konkrečius darbus“, – pridūrė jis.

Ieško finansavimo

Birutės parkui gražinti jau išleista per 2 mln. eurų Palangos savivaldybės ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, tačiau galutiniam etapui įgyvendinti dar trūksta maždaug milijono eurų.

Už šiuos pinigus planuojama pastatyti prie senojo tvenkinio XX amžiaus pradžioje buvusią ledainę, pavėsinę, rekonstruoti sargo namelį, sutvarkyti lurdą ir Palangos piliakalnį (Birutės kalną). Lėšų numatytiems darbams kurorto savivaldybė bando gauti jau nuo 2015 metų, bet nesėkmingai. Vis dėlto, pasak Palangos savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Ramunės Olšauskaitės-Urbonienės, rankų nenuleidžiama ir svarstomi įvairiausi galimi finansavimo šaltiniai. „Du parko tvarkybos etapai buvo baigti, o trečiasis nebepateko į Kultūros ministerijos kuruojamų programų įgyvendinimo sąrašą. Beje, pernai baigėsi europinių fondų finansavimo periodas ir dabar pasikeitė prioritetai. ES investuoja į projektus, susijusius su inovacijomis, socialinių problemų sprendimu, o kultūros paveldo panaudojimas turizmui ir jo skatinimas nebėra prioritetiniai dalykai. Todėl mes skaidome Birutės parko tvarkymo trečiojo etapo projektą dalimis, ieškome kitų finansavimo šaltinių. Kreipsimės ir į Vyriausybę, kad būtų skirta lėšų iš Valstybės investicijų programos“, – dėstė specialistė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"