TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos lurdas paverstas pinigų taupykle

2013 10 19 6:00
Deniso Nikitenkos nuotraukos

Antrą šimtmetį skaičiuojanti Palangoje, Birutės kalno papėdėje, esanti lurdo grota gali būti užtverta aukšta tvora ir tapti lengvai nebeprieinama tikintiesiems.

Tokių priemonių katalikų dvasininkai nori imtis dėl lurdo lankytojų elgesio - žmonės įprato grotoje, plyšiuose tarp akmenų palikti daugybę monetų. Palangos ir Kretingos klebonijų vadovai tai vadina nepagarba šventam simboliui.

Masiškai kaišioja monetas

Birutės parke esanti Lurdo grotos kopija - vienas lankomiausių objektų kurorte. Ją pastatė parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos prašymu dar 1898-aisiais arba 1901 metais.

Prancūzijos mieste Lurde XIX amžiuje, kaip tikima, mergaitei Bernadette Soubirous apsireiškė Švenčiausioji Dievo Motina Marija, ir šis miestelis tapo svarbiu religiniu centru, gausiai lankomu turistų bei piligrimų iš viso pasaulio.

Lurdo kalnų grotos, kur įvyko stebuklas, kopijos ilgainiui tapo savotiška katalikų maldų ir Mergelės Marijos garbinimo vieta. Tokių kopijų gausu ir Lietuvoje. Viena jų - Palangoje.

Tačiau, skirtingai nei kituose Lietuvos miesteliuose, Palangos lurdo grota yra atvira, tad lankytojai gali į ją patekti. Grotoje, kaip paaiškėjo, pastaruoju metu imta tiesiog masiškai į plyšius tarp akmenų kaišioti monetas. Tarp jų pasitaiko ir vienas kitas nedidelis kryželis.

Katalikų dvasininkai pasmerkė tikinčiųjų įprotį Palangos lurdo grotoje tarp akmenų palikti monetų.

Klebonai pasmerkė

Dvasininkai smerkia pinigų kaišiojimą pašventintoje vietoje. Anot Kretingos klebono pranciškono Antano Blužo, toks elgesys niekaip nesusijęs su katalikų įsitikinimais ir net primena stabmeldystę.

„Gal tai kokie nors prietarai? Mano, kad paliks grotoje centų, ir ims sektis, globos Švč. Mergelė Marija? Tai yra iškreiptas mąstymas, religinis analfabetizmas. Nedera taip vulgariai žiūrėti į katalikams itin svarbų simbolį - Lurdo grotą, kad ir jos kopiją. Lurdo imitacijų yra itin daug Žemaitijoje, ir šios vietos tikrai svarbios“, - LŽ sakė jis.

Žinia, kad Palangos lurdo grota paversta kone taupykle, gerokai nustebino šio kurorto parapijos kleboną kunigą dr. Marių Venskų.

„Žmonės, matyt, kaišioja tuos centus neturėdami jokio suvokimo apie katalikų papročius. Dar keisčiau, kad tai nėra užsienio šalių pinigai, o centai, vadinasi, lietuviai jaučia dar mažiau pagarbos religiniams simboliams nei svečiai iš užsienio. Labai keista situacija... Dar suprasčiau, jei pinigus lurdo lankytojai dėtų į specialią aukų dėžutę, o už surinktas lėšas būtų nuperkama gėlių, žvakių“, - kalbėjo Palangos dvasininkas.

Jis, kaip ir kretingiškis, monetų kaišiojimą tarp akmenų prilygino nieko bendra su krikščionybe neturintiems prietarams, mistikai.

„Kaip kokius amuletus palieka. Ko tuo siekiama? Nusipirkti Dievo malonę? Deja, šiuolaikinė dvasingumo samprata yra atskirta nuo atsakomybės. Taip elgtis, kaip Palangos lurde, nedera. Juk ir nuodėmių atleidimas nėra nuperkamas, kaip klaidingai manoma. Reikia šviesti tikinčiuosius“, - svarstė M.Venskus.

Kunigas pabrėžė, kad toks simbolis kaip lurdas negali būti lyginamas su fontanais, šuliniais, į kuriuos yra įprasta mėtyti monetas tikintis norų išsipildymo.

Dėl tvoros jau kyla ginčas

Klebonas M.Venskus LŽ atskleidė, kad jau pavasarį bus bandoma užtverti priėjimą prie grotos.

„Tikrai susitiksiu su Palangos valdžia, Botanikos parko vadovybe ir kelsiu šį klausimą. Kretingoje lurdas nuo seno užtvertas aukšta tvora, todėl ten tokių dalykų kaip centų kaišiojimas nebūna. Reikėtų ir mums užtverti grotą paliekant erdvės žvakutėms uždegti, gėlėms padėti“, - tikino jis.

Palangos botanikos parko direktorius Valdas Pakusas LŽ tikino jokių skundų dėl monetų grotoje iš lankytojų nesulaukęs. „Lurdą prižiūrime, bet rinkti centus iš akmenų plyšių tikrai neketiname, nes tai susiję su žmonių įsitikinimais. Jei ten būtų saldainių popierėlių primėtyta, tada kitas reikalas. Kiek teko bendrauti su tikinčiaisiais, jie patenkinti vaizdu, kurį mato“, - sakė jis.

Parko direktorius informavo, kad kitais metais toliau tvarkant Birutės parką ketinama atnaujinti ir lurdo grotą, ją sutvirtinti, tačiau apie jokias tvoras esą negali būti nė kalbos.

„Kai kuriems tikintiesiems kaip tik nepatinka Kretingos lurdo grota, kuri yra užtverta aukšta tvora. Atrodo, kad už grotų, kaip kokiame kalėjime, pastatyti ir katalikiški simboliai. Labai skeptiškai žiūriu į mūsų grotos užtvėrimą. Galų gale juk tai - paveldosaugos objektas, tad savo žodį turėtų tarti ir specialistai“, - kalbėjo V.Pakusas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"