Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos paplūdimiams išleis milijonus

 
2017 07 20 13:00
Labiausiai Palangoje nukenčia centrinio paplūdimio ruožas į šiaurę nuo Jūros tilto.
Labiausiai Palangoje nukenčia centrinio paplūdimio ruožas į šiaurę nuo Jūros tilto. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Nereikėjo nė stiprios audros, kad dalis poilsiautojų apgultos Palangos paplūdimių ir šią vasarą vėl būtų paplauti. Kurorto savivaldybės atstovų teigimu, artimiausiu metu apardytą jūros krantą į šiaurę nuo tilto ketinama papildyti vietoje iškastu smėliu.

„O ateityje, 2019-ųjų pavasarį, pliaže bus išpilta apie 370 tūkst. kubinių metrų smėlio. Mokslininkai jau daro analizes, tyrimus. Jie pateiks savo išvadas, rekomendacijas, bus atlikta ir poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Visiems šiems darbams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų numatyta skirti apie 4,6 mln. eurų“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė.

Esą prieš tai vykdytas ir kritikos sulaukęs kranto papildymas smėliu jau davė akivaizdžios naudos, nes nuo 2012-ųjų šiemet pirmą kartą atsivėrė skardžiai.

Laukia atoslūgio

Palangos paplūdimių ardymas, jūrai pasiglemžiant didžiulius kiekius smėlio, paprastai siejamas su smarkiomis audromis. Šiemet visų nuostabai tai nutiko liepos pradžioje. Specialistų manymu, kelias savaites pučiant stipresniam vienos krypties vėjui, Baltija ties Palanga ištvino ir bangos be atvangos skalavo 150–200 metrų krantą į šiaurę nuo tilto. Specialiosios tarnybos suskubo jį stabilizuoti smėlio maišais, nes buvo iškilusi grėsmė sugriūti arčiau jūros esantiems statiniams: gelbėtojų budėjimo postui ir net kavinės terasai.

Praėjus kuriam laikui bangos grąžino dalį nuplauto smėlio, tačiau pakrantės ruožas atrodo ne itin estetiškai.

Kurorto meras Šarūnas Vaitkus „Lietuvos žinias“ informavo, kad kol kas technikai sudėtinga pasiekti labiausiai nukentėjusias vietas, todėl bus laukiama, kol jūra dar šiek tiek atslūgs. „Nuspręsta iškasti dalį itin gausiai sunešto smėlio prie pat tilto ir prie Rąžės žiočių bei supilti jį toje vietoje, kur padaryta didžiausia žala. Stichija yra stichija, jos neįmanoma pažaboti. Kita vertus, nestabilus tik tas ruožas į šiaurę nuo tilto, o štai pietinėje dalyje džiaugiamės tokiais plačiais paplūdimiais, kokių Palanga dar nebuvo regėjusi, – jie siekia apie 120 metrų“, – sakė meras.

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus patikslino, kad dabar ketinama išpilti apie 1600 kubinių metrų smėlio. „Kai kur jo prinešta labai daug, tad kokius du metrus nukasime ir perkelsime į nuardytą pakrantę. Nebebus matyti ir tų maišų. Akivaizdu, kad toks papildymas smėliu ir ateityje bus nuolatinis procesas, nes kitų racionalių, mažiausiai aplinką žalojančių būdų nėra. Taip daro visa Europa“, – tikino jis.

Priemonės pasitvirtino

Pasidomėjus, ar yra numatytos kokios nors ilgalaikės priemonės, Palangos miesto merijos valdininkė R. Kairienė pabrėžė, kad jau pasirašyta sutartis su Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. „Jūros krantas nestabilus, tai pamatėme šių metų liepos pradžioje. Užteko kelių vėjuotų savaičių, ir pliažas buvo paplautas. Šiuo metu dirba mokslininkų komanda, atlieka tyrimus, nes 2019 metais Palangos paplūdimiai vėl bus „maitinami“ didžiuliais kiekiais smėlio. Pagal anksčiau parengtą planą apie 370 tūkst. kubinių metrų smėlio būtų pilama į pliažą nuo Birutės parko iki tilto. Tačiau šie planai gali būti koreguojami“, – kalbėjo specialistė.

Mat tik tyrėjams atlikus darbą ir pateikus įžvalgas galutinai paaiškės, kuriose tiksliai kurorto pajūrio vietose reikės pilti smėlio. „Pastarąjį kartą tai buvo daroma 2012 metais. Tuomet išpilta apie 400 tūkst. kubinių metrų smėlio. Nauda akivaizdi: į pietus nuo tilto pliažai paplatėjo, ir visus tuos metus iki šios liepos nebuvo jokių rimtesnių problemų. Jei prieš penkeris metus nieko nebūtų buvę daroma, dabar turėtume daug labiau nuskalautus paplūdimius. Taigi pasirinkta priemonė tikrai veiksminga“, – teigė R. Kairienė.

Ji pridūrė, kad prieš dešimtmetį išsakyta kritika, esą „maitinti“ pliažus smėliu yra tas pat, kas leisti milijonus į vandenį, neturi pagrindo. Anuomet net kalbėta apie hidrotechninių įrenginių statybą – mokslininkai prognozavo, kad kylant vandenyno lygiui ir gausėjant audroms Palangos paplūdimius apskritai gali tekti paversti betoninėmis krantinėmis.

Kurorto meras, be kita ko, pabrėžė, jog išsaugoti ir puoselėti švarius, plačius, turistus traukiančius pliažus turi būti visos valstybės, ne vien Palangos rūpestis. „Kaip žinoma, jūros krantas priklauso valstybei, ir matome, kad ji nepalieka paplūdimių likimo valiai. Savivaldybė viena būtų nepajėgi jų atkurti“, – tvirtino politikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"