TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pamario vėjai prabils skulptūromis

2013 10 26 6:00
Kitame šios įlankos krante norima pastatyti skulptūras ožiniui, audeniui, suominiui, aulaukiui, žiemeliui ir kitiems vėjams. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Kuršių nerijoje, Preilos žvejų kaimelyje, jau kitąmet turėtų iškilti unikalus Vėjų parkas su medinėmis skulptūromis ir mariose, vandenyje, ant aukštų stiebų besisukiojančiomis burvalčių vėtrungėmis.

Tokį užmojį subrandinę menininkai pasišovė projektą įgyvendinti savo lėšomis. Neringos merija pritaria projektui, tačiau finansavimo jam kol kas nežada. Vėjų parke įdomiausia bus tai, kad skulptūros ant marių kranto stovės tarsi paleoastronominėje baltų stebykloje. Poilsiautojai taip pat galės susipažinti su pamario žvejų istoriniais vėjų pavadinimais bei jų kilme.

Kol kas neremia

Preila iki šiol labiausiai garsėjo dėl nelegalių statybų, tačiau menininkai pasiryžę ją išgarsinti kaip analogų neturinčio Vėjų parko vietą. Šiuo metu minėtame žvejų kaimelyje pamariu einant išgarsintų botelių link akis bado pakrantėje suversta didžiulė žemių, žvyro krūva. Joje kažkas net palikęs lentelę su užrašu „Nepasidėjai – neimk svetimo daikto“. Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, žemių krūva ten supilta dėl rekonstruojamo dviračių tako tarp Pervalkos ir Preilos.

„Į meriją išties kreipėsi grupelė menininkų ir verslininkas. Jie sugalvojo, kaip panaudoti ir tas žemes, ir tą vietą. Pagal teritorijų planavimo dokumentus toje vietoje, šalia dviračių tako, turėjo būti rekreacinė aikštelė - svarstėme galimybę savo lėšomis ten įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, lauko treniruoklius. Tačiau menininkai sugalvojo išties puikų projektą. Kai tik jis bus oficialiai pristatytas visuomenei, savivaldybės taryba turėtų ieškoti galimybių šį projektą paremti, kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus“, - LŽ sakė Neringos meras. Anot jo, kol kas visi su Vėjų parku susiję meniniai akcentai kuriami privačiomis lėšomis, o meninio projekto finansavimas valstybės lėšomis oficialiai nesvarstomas.

30 vėtrungių vandenyje

Vėjų parko idėja kilo verslininkui, muzikinio labdaros ir paramos fondo „Gerasis ruonis“ direktoriui Gediminui Kuprevičiui. Jis turi sodybą Preiloje ir LŽ papasakojo sugalvojęs, kaip panaudoti žemėmis užpiltą aikštelę marių pakrantėje bei sukurti naują traukos objektą Kuršių nerijoje. „Šįmet vasarą mano sodyboje šeši menininkai sukūrė septynias skulptūras, o vėliau dar vienas - aštuntąją. Šios medinės skulptūros ir bus panaudotos Vėjų parkui, kurio projektą jau netrukus, lapkritį, pristatysime merijoje, o per pavasario lygiadienį, kovo 22-23 dienomis, tam parengtoje vietoje turėtume pastatyti ir pirmąją skulptūrą“, - teigė jis.

Daugiau apie projektą papasakojo vienas jo autorių dailininkas ir pamario burvalčių vėtrungių tyrinėtojas Albertas Krajinskas. „Įlankos pakrantėje norėtume supilti nedidelį kalnelį su aikštele, o joje ratu pastatyti aštuonias skulptūras. Kiekviena skulptūra būtų skirta konkrečiam vėjui“, - LŽ sakė jis.

Tačiau įspūdingiausia parko dalis būtų įrengta vandenyje. Anot A.Krajinsko, svarstoma pastatyti lanko formos medinį tiltą, o pačiose mariose, 30-40 metrų nuo kranto, įrengti burvalčių vėtrungių galeriją. „Iš tolo, žvelgiant nuo laivo mariose į krantą, turėtų atrodyti, kad Preilos įlankoje prišvartuota keliasdešimt kurėnų. Nes vėtrungės bus ant natūralaus dydžio burvalčių stiebų, kai kurie jų būtų ir su burėmis. Spalvingų vėtrungių planuotume pastatyti apie 30“, - svajonę dėstė menininkas.

Jis apskaičiavo, kad įrengti visam Vėjų parkui su vėtrungėmis reikėtų apie 2 mln. litų, tačiau kol kas bus verčiamasi privačiomis lėšomis. „Parkas turėtų būti plečiamas pamažu, metai iš metų. Vėjų parke suprojektavome ir vaikų žaidimo aikštelę, ir poilsiavietę, net mažą lauko sceną muzikantams...“ - teigė jis.

Šiuo metu žvejų kaimelyje akis bado pakrantėje suversta didžiulė žvyro krūva.

Vėjai turėjo vardus

Į pagalbą vėjų skulptūroms statyti buvo pasitelktas žinomas Lietuvos etnokosmologas iš Molėtų krašto muziejaus Jonas Vaiškūnas. Jo tikinimu, tiek skulptūros, tiek vėtrungės būtų statomos ne atsitiktine tvarka, o paisant astronominių dėsnių.

„Pavyzdžiui, per rudens ir pavasario lygiadienius saulė teka tiksliai rytuose, tad būtent ties jos tekėjimo azimutu būtų pastatyta skulptūra vėjui ryčiui. Analogiškai, atsižvelgiant į kitus astronominius dėsnius, stovėtų ir skulptūros vakariui (jūriniui, mariui), pietiniam vėjui launagiui ir šiauriniam – žiemeliui (žieminiui, šiauriniui)“, - LŽ pasakojo etnokosmologas.

J.Vaiškūnas tikino, kad visi vėjų pavadinimai yra kuršių ir kuršininkų paveldas, mat pajūrio ir pamario žmonėms vėjai buvo gyvybiškai svarbūs, tad žvejai juos gerai pažinojo ir net sužmogino. „Ir kitose vietose Lietuvoje vėjai turėjo savo etnininius pavadinimus, bet jie mažai išliko, o štai pamaryje šis paveldas išsaugotas. Kaip ir skulptūras vėjams, taip ir vėtrunges galima sustatyti atsižvelgiant į paleoastronominius dėsnius“, - sakė jis.

Anot J.Vaiškūno, patys įdomiausi yra tarpinių vėjų pavadinimai. Pavyzdžiui, pietryčių vėjas vadintas ožiniu, tad jam skirta skulptūra ir bus ožio. „Kodėl ožinis? Sunku atsakyti tiksliai, nes ištakos mažai tyrinėtos. Manoma, kad šis pavadinimas gali būti susijęs su marių bangomis, kurios veliamos atrodo kaip ožio nugara. Tačiau pagal kitą versiją - kai Saulė būna Ožiaragio žvaigždyne, ji teka tiksliai pietryčiuose. Galbūt dėl to - ožinis. Šiaurės rytų vėjas vadintas aušriniu, auštriniu, audeniu... Jis taip pat žymi saulės tekėjimo kryptį“, - pasakojo etnokosmologas ir pridūrė, kad šiaurės vakarų vėjas senovėje vadintas suominiu arba šveriginiu. Aiškinama tuo, kad jo kryptis sutampa su Suomijos ir Švedijos (šved. – Sverige) kryptimis. Pietvakarių vėjas – aulaukis, pilvinis, šakšinis. Šie pavadinimai gali būti ypač archajiški ir atkeliavę iš mirusios kuršių kalbos. „Patys vėjų vardai senovės baltams turėjo jų pasaulėžiūros reikšmę, vardai įprasmindavo žvejų lūkesčius“, - teigė J.Vaiškūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"