TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Paminklas negrįžusiems iš jūros

2011 12 05 8:30

Prie Lietuvos jūrų muziejaus iškilęs monumentas "Albatrosas" iškart tapo ne tik uostamiesčio puošmena, bet ir dar vienu jūrų valstybės simboliu.

Klaipėdoje šeštadienio darganai nepavyko sugadinti iškilmių, į kurias per marias keltu į Smiltynę atplaukė gausus klaipėdiečių ir miesto svečių būrys. Senai tradicijai - pagerbti jūroje žuvusius jūrininkus - sumanyta Kopgalyje suteikti naują postūmį, kuris dar labiau suvienytų jūrinę bendruomenę. Ceremonijos dalyviai ypač džiaugėsi tuo, kad monumentas bus matomas visiems į Klaipėdos uostą atplaukiantiems laivams. 

Legendos byloja, kad virš vandenų skraidančios žuvėdros ir albatrosai - tai paukščiais atgimę žuvusių jūrininkų sielos. Todėl prieš penkerius metus monumento idėją aptarę uostamiesčio žurnalistai ir marinistai paminklo viziją pavadino "Albatroso" vardu, nes šis žodis vienodai suprantamas visame pasaulyje. 

Idėją statyti paminklą rėmė Susisiekimo ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uostamiesčio savivaldybė, bet "Albatrosui" nuo daugybės maketų, kuriuos kūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas, stadijos iki postamento teko "skristi" penkerius metus. Iš pradžių nesutarta dėl vietos prie vandens, vėliau keitėsi ministrai ir uosto vadovai. Vakarų laivų gamykloje iš laivų plieno pagamintas ir miestui dovanotas paminklas savo skrydžio laukė ilgai. Uosto direkcijai teko išlaidos dėl postamento ir aplinkos sutvarkymo, o rangos darbų procesą užtęsė ir atidarymo ceremoniją į žiemą nukėlė viešieji pirkimai. Patys statybos darbai truko vos porą mėnesių.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė padėkojo už dar vieną dovaną, kuri iškart "priaugo" prie viso statinių komplekso. Pasak jos, "Albatrosas" tapo įžanga į jūreivystės istorijos ekspoziciją. Ši pasakoja apie žmogaus ir jūros ryšius, Lietuvos laivų likimus, atmintyje išlikusias šiurpias tragedijas. 

Paminklo idėjos autoriai "Albatroso" atidengimo dienai spėjo išleisti knygą, kurioje aprašyta ne tik skulptūros kūrimo raida, bet ir  Lietuvos laivyno praradimai. Joje nurodoma, kad tarpukariu jūros dugne atgulė motorlaiviai "Neringa", "Panevėžys", Kaunas", "Nida", "Kretinga", "Utena", "Marijampolė", "Šiauliai". Panašus likimas ištiko ir vienintelį Lietuvos karo laivą "Antanas Smetona". Pastarojo laikotarpio didžiausia nelaimė įvyko 2000 metais, kai uragano užkluptas transportinis laivas "Linkuva" kartu su 18 jūrininkų įgula pradingo Ramiajame vandenyne. 

Knygoje pateikiamas sudarytas, manoma, nevisas nuo 1893 metų iki šių dienų nuskendusių prekybos ir žvejybos laivų, botų ir jachtų, karinių kreiserių sąrašas, nurodomi duomenys apie žuvusius Lietuvos laivų jūrininkus ir nelaimės vietas (remtasi įvairiais šaltiniais). 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"