Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Paminklas taikiam pienininkui, tapusiam kovotojų vadu

 
V. Gužo-Kardo brolis Danielius Gužas dėkojo už broliui parodytą pagarbą. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Rokiškio rajone, Kazliškyje, netoli 1949-ųjų Vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos signataro Vytauto Gužo-Kardo gimtinės, atidengtas jam pastatytas paminklas. Šis tautos didvyris žuvo 29-erių. Pabrėžiama, kad jis – vienas iš vyresnių žuvusių kovotojų. Dauguma Lietuvos partizanų galvas padėjo būdami 20–21-erių metų.

Vienas iš aštuonių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos signatarų Vytautas Gužas – neturtingos, vos keturis hektarus žemės nederlingame Rokiškio krašte turėjusios šeimos vaikas. Jo tėtis anksti mirė, tad devynis vienas po kito gimusius vaikus augino viena mama. Nemažai valios pastangų įdėjęs būsimasis partizanų lyderis laisvoje tarpukario Lietuvoje baigė žemės ūkio mokyklą, tapo pienininku ir įsidarbino pagal specialybę. Tačiau okupacija jo gyvenimą pasuko kita linkme.

Būtent šie V. Gužo biografijos faktai buvo išryškinti Rokiškio rajone, Kazliškyje, esančiame netoli jo gimtojo Sičiūnų kaimo, atidengiant šiam didvyriui skirtą didingą paminklą. Pabrėžta, jog šio žmogaus biografija – neginčytinas atsakas tiems, kas bando įrodinėti, kad prieš sovietus kovojo pasiturintys, iš prigimties kovingi žmonės. „Vytautas Gužas buvo pačios taikiausios specialybės atstovas – pienininkas. Nepaisant to, Lietuvai iškilęs pavojus ir jį privertė imtis ginklo, o jo sumanumas, valia, drąsa, ryžtas, iškėlė šį žmogų į partizanų vadus“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikas, daktaras Darius Juodis.

Pirmas žuvęs Signataras

Aukštaitis, rokiškėnas V. Gužas, pienininku dirbęs taip pat Aukštaitijoje, Ukmergės rajone, Taujėnuose, tapo Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų apygardos štabo viršininku. Pasak D. Juodžio, kaip jis atsidūrė Tauragės apylinkėse, nėra tiksliai žinoma. Pagal vieną versiją, į Tauragės miškus jis pateko iššokęs iš traukinio, važiavusio tomis vietovėmis, antroji versija teigia, kad ten jis galėjo nusileisti parašiutu. Ne kartą V. Gužui, kurio tik viena iš slapyvardžių buvo Kardas, teko dalyvauti kautynėse, kur jį lydėjo laimė ir jis išlikdavo gyvas. Ypač įsimintinos vadinamos Šimkaičių kautynės, kuriose žuvo net vienuolika V. Gužo bendražygių. O žuvo jis Eržvilko apylinkėse išduotas vieno partizano brolio 1949-asisiais. Istorikas D. Juodis sakė, jog V. Gužas-Kardas yra pirmasis žuvęs Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos signataras. Jis mirtį pasitiko būdamas 29-erių. „Galime teigti, kad V. Gužas-Kardas žuvo vyresnis už daugelį kovos draugų. Dauguma Lietuvos partizanų galvas padėjo būdami 20–21 metų“, – akcentavo istorikas.

LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, jog jos vadovaujamos įstaigos siekis pastatyti paminklus visų aštuonių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos signatarų gimtinėse. Pasak jos, paminklai – tai idealų, už kuriuos kovojo ir žuvo visi šie garbūs Lietuvos vyrai (dalis jų – jaunuoliai) atspindys, materiali jų išraiška. Direktorė vylėsi, kad prie šio paminklo žydės gėlės, bus uždegama po žvakelę, o svarbiausia – vietos žmonės, o ypač jaunimas, nešiosis V. Gužo-Kardo idealus savo širdyse.

Ragino būti budriais

Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis teigė, jog paminklas V. Gužui-Kardui liudys apie tai, kad mes, lietuviai, esame nenugalima tauta, su daina lūpose išėję iš sovietijos gniaužtų. Meras teigė, jog paminklai kovotojams už mūsų tautos laisvę bus nelyg rakštis norintiems pasikėsinti į mūsų laisvę. Rokiškėnų į Seimą ką tik išrinktas Raimundas Martinėlis teigė, jog simboliška, kad paminklas kovotojui už Lietuvos Nepriklausomybę V. Gužui-Kardui atidengiamas likus keliomis dienoms iki Lietuvos kariuomenės dienos, švenčiamos lapkričio 23-ąją. Parlamentaras teigė neabejojantis, jog kovodamas už tautos laisvę, V. Gužas-Kardas tikėjo, kad Lietuva bus laisva ir kad ta kova – ne beprasmė. „Tokią savo šalį ir turime“, – sakė R. Martinėlis.

Kazliškio kaimo bendruomenės pirmininkė Romualda Kvedaravičienė teigė, jog kaimui didžiulė garbė būti išauginus tokį garbų žmogų kaip V. Gužas-Kardas. „Didžiuojamės visa Gužų šeima, mums ji – patriotizmo pavyzdys“, – sakė bendruomenė pirmininkė apie šeimą, kurios trys seserys ir du broliai dar gyvi. Renginyje dalyvavęs V. Gužo-Kardo 93-jų metų brolis Danielius Gužas padėkojo už jo žuvusiam broliui parodytą pagarbą – pastatytą paminklą, o drauge priminė, kad brolio bei kitų tautos didvyrių iškovota laisvė yra gana trapi ir paragino būti budriais.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"