TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Paminklas Vienybei, Laisvei ir Nepriklausomybei

2014 08 24 9:16
Atidarius paminklą, buvo uždegtas Baltijos šalių vienybės laužas, vyko koncertas, susirinkusieji buvo vaišinami kareiviška koše. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Lietuvos ir Latvijos pasienyje iškilmingai atidengtas Baltijos kelio 25-mečiui pastatytas paminklas.

Vakar nuo Vilniaus iki Latvijos pasienyje esančių Saločių, palei kelią, vedantį į Rygą, o iš jos – į Taliną, plazdeno vėliavos, degė laužai, liejosi dainos bei sveikinimai. Taip iš visos Lietuvos susirinkę žmonės šventė Baltijos kelio 25-metį. Visuotinės šventės kulminacija buvo paminklo, skirto šiai iškiliai progai, atidengimas.

Kelio dvasia gyva

Skulptoriaus Broniaus Leonavičiaus bei liaudies meistro Rimanto Zinkevičiaus sukurtas Baltijos kelio paminklas, kuriame įamžintas trijų tautų susikabinimas rankomis, pastatytas netoli Lietuvos ir Latvijos sienos. Atidengti šio paminklo rugpjūčio 23-iosios vakarą atvyko daugybė mūsų tautiečių bei svečių iš Latvijos, Estijos, Ukrainos. Važiuodami pro šalį „Via Baltica“ magistrale, signalus siuntė bei rankomis mojavo pačių įvairiausių tautų žmonės. O tai rodo, kad Baltijos kelias, kurio dalis yra tapusi tarptautine magistrale „Via Baltica“ yra atviras visiems, kaip atvira ir laisva netrukus po Baltijos kelio akcijos tapo ir pati Lietuva.

Per paminklo Baltijos kelio 25-mečiui atidarymą buvo priminta, kad lygiai prieš ketvirtį amžiaus, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, Lietuvos, Latvijos bei Estijos žmonės, šiame kelyje susikibę gyva rankų grandine, apgynė savo orumą, nusimetė vergijos baimę ir tuo pakeitė visų trijų okupuotų tautų istoriją. „Baltijos kelias buvo signalas mus okupavusiai imperijai, parodęs mūsų ryžtą tapti laisvomis tautomis“, - per paminklo atidarymą sakė Estijos parlamento pirmininkas Eiki Nestoras. Jis pasidžiaugė, kad ir dabar, praėjus ketvirčiui amžiaus, Baltijos kelio dvasia dar gyva ir ji yra įspėjimas tiems, kurie gali turėti vilčių sutrypti mūsų laisvę.

Gyva laisvės dvasia

Latvijos parlamento pirmininkė Solvita Aboltina pabrėžė, jog Baltijos kelias parodė, kad laisvės idėjos yra galingenės už totalitarinę sistemą, kuri iki šios akcijos galėjo kai kam atrodyti nenugalima. Ji tvirtino, jog ir Baltijos kelias, ir iškovota laisvė yra visų trijų Baltijos šalių bendras laimėjimas. „Mums pasisekė nugalėti svetimą ir mums primestą sistemą todėl, kad pasitikėjome vieni kitais. Juk akivaizdu, kad vienybė gali pakeisti istorijos eigą“, - sakė S.Aboltina. Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Baltijos kelią pavadino vienybės ir išsivadavimo simboliu. Ji kalbėjo apie tai, kad nuo to laiko, kai lietuviai, latviai bei estai susikibę rankomis stovėjo Baltijos kelyje, išaugo nauja žmonių karta, kurie net ir neįsivaizduoja, ką reikškia gyventi nelaisvėje. „Baltijos kelias visiems įkvėpė nenugalimą laisvės dvasią, kuri tapo neatsiejama nuo mūsų visų“, - teigė Seimo pirmininkė.

Baltijos kelio 25-mečio paminklą pašventino du vyskupai: Panevėžio vyskupijos vyskupas Lionginas Virbalas ir iš Latvijos atvykęs Jelgavos vyskupijos vyskupas Edvardas Pavlovskis. Dvasininkai meldė taikos, prašė palaimos Baltijos šalims. Į paminklo pamatą buvo įleista žemės, kurios parvežė šiųmetės akcijos „Misija-Sibiras“ dalyviai. Žemė iš Krasnojarsko krašto, kuriame buvo nukankinta nemažai iš mūsų ir kitų šalių ištremtų taikių žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"