TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Paminklo Laisvei dar ilgai nebus

2013 11 22 8:30
Lukiškių aikštė kol kas nepanaši į reprezentacinę valstybės aikštę. O kitos tokios sostinėje ir nėra. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Vasarą išrinktas Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo sostinės Lukiškių aikštėje projektų nugalėtojas - paminklas "Tautos dvasia" - netenkina nei visuomenės, nei konkursą organizavusios Kultūros ministerijos. Jis atsidūrė aklavietėje.

Seimo narė, parlamentinės grupės "Už istorinę atmintį ir teisingumą" narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algis Vyšniūnas vakar pasiūlė persvarstyti tautos likimą įprasminančio paminklo konkursą. Prie jų minčių prisideda ir garsus architektas Algimantas Nasvytis. "Nugalėtojas yra, bet niekas nežino, ką su juo daryti. Jokių tolesnių sprendimų", - teigė A.Vyšniūnas.

Neaiškus aikštės statusas

Kai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš Lukiškių aikštės buvo išvežtas 1953-iaisiais pastatytas paminklas Leninui, iki šiol čia neiškyla Lietuvos laisvės kovas įprasminantis simbolis. A.Vyšniūnas bandė išdėstyti priežastis, kodėl taip nutiko.

Pirmasis konkursas dėl aikštės sutvarkymo surengtas dar 1995 metais, po dvejų metų - kitas. Tik 2007-aisiais užsiminta, kad reikėtų ne tik sutvarkyti aikštę, bet ir pastatyti laisvę simbolizuojantį paminklą. 2010 metais Aplinkos ministerija paskelbė dar vieną aikštės sutvarkymo konkursą. Jį laimėjo Rolando Paleko projektas "Ramybė".

A.Vyšniūno nuomone, konkursai vis atsiduria aklavietėje, nes niekaip neapsisprendžiama dėl aikštės statuso - ar ji yra reprezentacinė, ar rekreacinė, ar memorialinė, ar ji - savivaldybės, ar Vyriausybės rūpestis.

"R.Paleko projekte nebuvo jokio paminklo. Autorius siūlė "bruką", grindinį, tarsi simbolizuojantį pokario miestelių aikštes, ant kurių buvo guldomi nužudyti partizanai. Paminklo nebuvimas buvo tarsi paminklas", - kalbėjo A.Vyšniūnas. Kai vėliau kilo mintis pastatyti ir paminklą (šiemet konkursą organizavo Kultūros ministerija), jį reikėjo derinti su R.Paleko projektu. Anot A.Vyšniūno, į aklavietę visus atvedė ir konkurso rengėjų į galvas įkalta mintis, kad centrinė ašis jau savaime yra blogis.

Bijome monumentalumo

"Pasigirdo kalbų, jog čia reikia pievų, žalių plotų, modernių naujovių, neaiškių interpretacijų. Mano manymu, valstybės reprezentacinė aikštė - ne vieta meniniams eksperimentams. Paminklu galima labai aiškiai ir lakoniškai viską pasakyti be perdėtai užkoduotų simbolių ir mistifikacijų", - teigė A.Vyšniūnas. Pastarojo konkurso sąlygose įrašytas draudimas naudoti "visuotinai priimtus ir vienodai suprantamus simbolius - angelą, kryžių, Vytį, rūpintojėlį, madoną", anot jo, privedė prie sunkiai suvokiamų abstrakcijų.

"Toks įspūdis, kad jau net nežinome, kas yra ir kur tinkamas monumentalusis žanras, kokie galėtų būti akcentai svarbiausioje valstybės aikštėje. Lietuvoje tik Kaune esančią Laisvės statulą galime laikyti reprezentatyvia, o Vilniuje nuklydome į klystkelius", - aiškino jis.

A.Vyšniūno nuomone, konkursą laimėjusio paminklo "Tautos dvasia" autorius Vidmantas Gylikis - tikrai puikus skulptorius, tačiau konkurso sąlygos jį irgi privedė prie aklavietės, sunkiai suvokiamų mistifikacijų.

Dekoratyvinis elementas?

Pasak A.Vyšniūno, ideologiškai angažuoti vertintojai net aikštės centre suprojektuotą obeliską atmetė kaip diktatūrinį sprendimą. "Nesuprantu, kodėl pagal konkurso sąlygas Laisvės kovas įprasminantį paminklą reikėjo patraukti į aikštės pakraštį ir taip jį padaryti tik dekoratyviniu elementu, o ne valstybinės reikšmės akcentu?" - stebėjosi architektas.

V.Aleknaitė-Abramikienė, priminusi sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto, apgailestavo, kad nežinia kodėl okupaciniai simboliai vertinami labiau nei galimybė pasistatyti paminklą Laisvei ir juo pasakyti pasauliui, kas mes esame.

A.Vyšniūno nuomone, aikštės statuso keitimas - bandymas padaryti ją vos ne pramogų zona su dekoratyviniu elementu aikštės pakraštyje yra viena iš sabotažo formų. "Šiuo atveju reikia politinės valios ir įstatymu apibrėžti fundamentalius dalykus. Tai tikrai ne savivaldybės lygio problemėlė", - pažymėjo architektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"