TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Panemunės gyventojai jaučia valdininkų klaidų pasekmes

2014 06 10 12:30
Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno Panemunės mikrorajono gyventojai, įsikūrę socialinio būsto pašonėje ir patyrę, ką reiškia landynės ir narkotikų prekybos vietos kaimynystė, baiminasi, jog tai netrukus vėl teks išmėginti. Tuo tarpu tiek policijos pareigūnai, tiek valdininkai sako nieko negalį padaryti, nes jau kurį laiką atidžiai stebimame bute jokia nusikalstama veika nevyksta, o kaimynus bauginantys nuomininkai įstatymams nenusižengia. ž

Panemuniečiai pergyvena, kad situacija pasikeis tuomet, kai socialinis būstas bus privatizuotas. Kauno miesto savivaldybės valdininkai tvirtina žiną gyventojų nerimą, tačiau pagrindo neleisti privatizuoti buto neturį. Tiesa, tai įvyks ne taip greitai.

„Kurioziškiausia, kad iš pradžių padaryti neteisėti veiksmai su laiku virsta teisėtais ir valdininkai tvirtina, kad ištaisyti klaidų nebeįmanoma. O gal įmanoma, tik jiems trūksta ir noro, ir kompetencijos?“, - svarstė kauniečiai, įsitikinę, jog klaidų spręsdami socialinio būsto likimą valdininkai padarė.

Visi matė, tik ne merija

Gailutės gatvės ketvirtu numeriu pažymėto namo penktas butas kone visą Panemunės bendruomenę yra įtraukęs į nesibaigiančias teisybės paieškas. Šio socialinio būsto perleidimo aplinkybės ir tai, kuo jis buvo paverstas, žmones verčia piktintis, juoba, kad valdiškos pastogės eilėje ne vienus metus laukia keli tūkstančiai kauniečių.

Ši istorija prasidėjo dar 2006 metų vasarį, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu socialinis būstas Gailutės gatvėje buvo suteiktas Rozai Aleksandravičiūtei. Nors moteris eilėje buvo dešimta, jai daugiau kaip 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas pasiūlytas pirmajai. Patalpos, už kurių remontą mokėjo laikinosios sostinės savivaldybė, per septynerius metus buvo nugyventos taip, kad prieš dvejus metus Kauno taryba jas pripažino neremontuotinomis.

Iš pradžių Panemunės gyventojai apie naujosios kaimynės įkurtuves ir veiklą nieko nežinojo. Tuo domėtis imta pamačius, kad socialinis būstas virto landyne ir kvaišalų pardavimo vieta.

Žmonės, dėl galimo keršto nenorėję, kad būtų minimos jų pavardės, portalui lzinios.lt pasakojo, jog Kauno pareigūnai ne kartą buvo sulaikę R. Aleksandravičiūtę ir kitus asmenis už narkotinių medžiagų platinimą šiame bute.

Prieš kelerius metus tuometė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė atliko tyrimą dėl R. Aleksandravičiūtės veiksmų ir atkreipė Kauno valdininkų dėmesį į netinkamą nuomininkės elgesį socialiniame būste.

Po kurio laiko tyrimą atliko Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Jis rekomendavo savivaldybės administracijos direktoriui Arūnui Keserauskui įvertinti tai, kaip R. Aleksandravičiūtė vykdo nuomos sutarties įsipareigojimus.

"Akivaizdu, kad jau tuomet Kauno merijos valdininkai buvo tinkamai informuoti apie socialiniame būste įkurtą landynę ir kvaišalų prekybos vietą. Taip pat akivaizdu, kad būta pakankamai informacijos apie socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimus", - portalui lzinios.lt sakė gyventojai.

Anot jų, į skundus tinkamai reagavo tik teisėsaugos pareigūnai. 2007 metų spalį Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį R. Aleksandravičiūtei. Ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą - įsigijusi kanapių, jas laikiusi turėdama tikslą parduoti. Už tai moteriai buvo skirta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vėliau už kitus nusikaltimus jai buvo skirta papildoma bausmė.

Perėmė jaunasis sutuoktinis

Į kalėjimą pasodinta 43 metų romė prieš tai ištekėjo už 18 metų jaunesnio Arseno Arlausko. Moters kaimynai šią santuoką vadina fiktyvia. Esą A. Arlauskas taip tesiekė užvaldyti R. Aleksandravičiūtės nuomojamą butą, nes jau netrukus savo gyvenamąją vietą deklaravo šiame socialiniame būste.

"Viskas vyko ne be valdininkų žinios. Juk deklaruoti gyvenamąją vietą socialiniame būste reikia savivaldybės leidimo", - portalui lzinios.lt sakė Panemunės bendruomenės atstovai.

2009 metų liepą A. Arlauskas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl buto nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, sutuoktinei R. Aleksandravičiūtei sutinkant. Kiek vėliau moteris įkalinimo įstaigoje mirė, o 2012-ųjų gegužę Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vygaudo Molio įsakymu socialinis būstas buvo suteiktas A. Arlauskui. Pasak gyventojų, taip buvo pažeistos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, kad savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų.

Jiems taip pat keista, kad įstatymai numato galimybę socialinį būstą "paveldėti" sutuoktiniui, kuris net nėra socialiai remtinas.

Panemunės bendruomenė ne kartą informavo Kauno meriją, kad A. Arlauskas socialiniame būste niekada negyveno, o šias patalpas subnuomojo tretiesiems asmenims.

„Po to, kai kilo viešas skandalas, butas nebuvo privatizuotas. Bet viskas yra laikina. Tai vis tiek bus padaryta tvirtinant, kad naujasis savininkas nėra pastaruoju metu padaręs nusižengimų. Bet valdininkai, vietoje to, kad mąstytų apie būsto privatizavimą, geriau pagalvotų, kaip ištaisyti savo pirmtakų klaidas“, - sakė panemuniečiai.

Nėra prie ko „prisikabinti“

Panemunės policijos nuovados viršininkas Audrius Šakickas portalui lzinios.lt sakė, jog R. Aleksandravičiūtė policijai buvo žinomas asmuo. Tuo tarpu jos sutuoktinis „pažįstamas“ iš panemuniečių skundų - ir žodinių, ir raštiškų.

„Per pastaruosius kelerius metus minėtame Gailutės gatvės name nėra užfiksuota jokių neteisėtų veikų“, - paaiškino pareigūnas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė sakė, kad A. Arlauskas norą privatizuoti socialinį būstą pareiškė praėjusių metų lapkritį per advokatų kontorą.

„Procedūra tikrai užtruks. Ir ne vieną mėnesį. Bet A. Arlauskas turi pirmenybę būstą įsigyjant. Jis jame yra išgyvenęs reikiamą laiką ir skolų savivaldybei neturi“, - sakė L. Stankevičienė.

Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius Dainius Ratkelis portalui lzinios.lt tvirtino, jog dėl gyventojų skundų Gailutės gatvėje esančio būsto situaciją itin atidžiai tyrė dvi politikų ir valdininkų komisijos, bet pažeidimų nerado.

Susisiekti su pačiu A. Arlausku portalui lzinios.lt žurnalistei nepavyko.

Kauno mieste laukiantieji socialinio būsto yra surašyti į šešias eiles. Tokių asmenų yra maždaug 5 tūkstančiai. Teigiama, kad apie 15 proc. jų yra išvykę į užsienį, bet iš eilių nepasitraukę.

Maždaug 130 iš laikinosios sostinės savivaldybės turimų butų yra remontuotini, 50 - užimti savavališkai. Dar 550 būstų yra bendrabučio tipo. Iš viso Kaune yra apie 4 tūkst. socialinių būstų. Galimybės apsigyventi juose žmonės dažnai laukia po dešimt ir daugiau metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"