TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Panerių memoriale atlikti geofizikiniai tyrimai

2016 01 27 11:31
Paminklas Paneriuose nužudytiems žydams (aut. arch. Jaunutis Makariūnas, 1991 m.) Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotrauka

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus tęsia Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms kompleksinio sutvarkymo projektą, kuriuo siekiama atnaujinti šios memorialinės vietos aplinką, pritaikant ją šiandienos lankytojų poreikiams.

Per trejus metus nacistinio režimo Lietuvoje aukų atminimą įamžinančiame memoriale turėtų būti pastatytas lankytojų centras, įrengta ekspozicija, pasakojanti apie čia 1941–1944 m. nužudytus žydus, lenkų antinacistinio pogrindžio narius, sovietų armijos karo belaisvius ir kt., atnaujinta informacinė infrastruktūra, eksponuoti iki šiol nežinomi objektai. Vienas šio Projekto etapų – paveldo ir archeologiniai žvalgymai – jau davė istoriškai vertingų rezultatų.

Tirta naudojant georadarą

Geofizikinius (neinvazinius) Panerių masinių žudynių vietos ir kapų žvalgymus, kuriuos inicijavo ir užsakė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, metų pradžioje atliko Lietuvos istorijos instituto archeologas dr. Rokas Vengalis.

Memorialo teritorija buvo žvalgoma elektromagnetiniu prietaisu – georadaru 3D metodu. Georadaras sudaro požeminį 3D žemėlapį, kuriame matomi žemės sluoksnių sutankėjimai ir praretėjimai, pagal kuriuos galima spręsti, ar išžvalgytoje teritorijoje esama anomalijų, rodančių anksčiau buvusius žemės perkasimus.

Pastarųjų tyrimų tikslas buvo surinkti papildomą informaciją apie memoriale esančius objektus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo metu čia vykdytomis žudynėmis. Norėta įsitikinti, ar teritorijoje yra iki šiol neidentifikuotų palaikų užkasimo ir deginimo duobių, tranšėjų ir pan.

Tai buvo jau antrasis geofizikinių žvalgymų etapas, kurio metu archeologai išžvalgė daugiau kaip 1 ha miško plotą penkiose memorialo vietose. Viena iš šių vietų – galima naujojo informacinio centro statybų vieta. Pirmajame etape memoriale buvo ištirti kiti du plotai.

Žvalgymai buvo atlikti georadaru Zond-12e (Radar Systems, Inc.), 3D metodu.

Kodėl vengiama kasinėti?

„Neinvazinių geofizikinių tyrimų metu surinkta medžiaga mums naudinga dvejopai: būsime tikri, jog vėlesnių darbų metu iki šiol neidentifikuoti objektai nebus pažeisti, taip pat gausime papildomos informacijos apie pačią žudynių vietą“, – sako muziejaus direktorius M. Zingeris. Pasak jo, „tradiciniai“ archeologiniai kasinėjimai, nors jų poreikis ir didelis, tokiose vietose kaip Paneriai yra vengtini dėl judaizmo ir kapinių įstatymo nuostatų, nurodančių, jog mirusiųjų kaulai yra neliečiami, t. y. turi likti gulėti ten, kur buvo užkasti.

Tokią poziciją išsakė 2015 m. rugsėjį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kvietimu memoriale apsilankęs Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovas Mošė Heršaftas (Moshe Hershaft), atvykęs įvertinti galimas lankytojų centro statybos vietas. Remiantis šia tradicija, mirusiojo kapas tam tikra prasme yra jo „nuosavybė“, todėl jos judinti nevalia. Tikima, jog siela yra betarpiškai susijusi su kūnu, todėl pastarojo ramybės trikdymas yra sielos, esančios Danguje, trikdymas.

Metų atradimas: 1944-ųjų aeronuotrauka

Memorialo teritorija buvo žvalgoma remiantis 1944 metų liepos viduryje nacistinės Vokietijos aviacijos daryta aeronuotrauka, kurią muziejaus darbuotojai aptiko vienoje iš knygų apie karo metų Vilnių, o vėliau iš JAV Nacionalinių archyvų gavo geresnės rezoliucijos šios nuotraukos kopiją. „Šios nuotraukos, tiksliau nuotraukų rinkinio, aptikimas yra labai vertingas. Dabar galime pagrįstai tvirtinti, kur žudynių teritorijoje buvo vienas ar kitas objektas ir ar išvis buvo“, – teigia Panerių memorialo ekspozicijos vedėjas Zigmas Vitkus. Pasak jo, iki šiol buvo remiamasi įvykių liudytojų atsiminimais, interpretuojami netikslūs ranka braižyti žemėlapiai, bandoma samprotauti, kur galėjo būti vienas ar kitas objektas, tačiau tai buvę svarstymai, manymai, nepagrįsti archyvine medžiaga.

Z. Vitkus taip pat pastebi, jog šių nuotraukų interpretacija nėra baigtinė: „Kol kas išsiaiškinome keletą mus nuo seno dominusių dalykų: kur masinių žudynių teritorijoje buvo didžioji duobė, kur stovėjo teritorijos sargybinių barakai, kur tiksliai veikė geležinkelio pervaža, kur buvo ir dabar memoriale matomų tranšėjų pradžia bei pabaiga. Tačiau tai tik keletas dalykų. Neabejoju, kad vis sugrįšime prie šių nuotraukų ir bandysime įžvelgti kažką naujo.“

Didžioji duobė išsklaido abejones

Didžiosios duobės vietos atradimą Z. Vitkus laiko vienu didžiausių praėjusių metų atradimų, išsklaidančių pastarųjų dešimtmečių abejones: „Žinojome, kad ta duobė turėtų būti kažkur už ankstyvuoju sovietmečiu pastatyto obelisko, tačiau kur tiksliai – abejojome. Buvo nuomonių, jog ji buvusi užpilta ir atsidūrė po geležinkeliu. Taip, beje, rašėme ir Panerių memorialo lankstinuke. Paaiškėjo, kad ji yra kitoje vietoje ir geležinkelis čia niekuo dėtas. Pakoregavome poziciją ir dėl šiuo metu memoriale esančios didžiausios žudynių duobės, iki šiol manėme, kad ji iškasta sovietmečiu, tačiau aeronuotraukoje akivaizdu, jog ji egzistavo ir karo metu“. Pasak muziejininko, yra išlikę nemažai tiek karo, tiek pokario metų archyvinių nuotraukų, kuriose matoma didžioji duobė. Yra iškelta versija, jog ši duobė žudynių laikotarpiu kurį laiką galėjo funkcionuoti kaip žmonių perskirstymo punktas: „Aukas atvesdavo ar atgabendavo į Panerius, suvarydavo į šią duobę ir tada jau mažomis grupelėmis vesdavo prie žudynių duobių. Taip pat esame iškėlę hipotezę, jog šioje duobėje jau atėjus sovietams galėjo būti palaidoti paskutinieji 1944 m. liepą sušaudyti prievartinio darbo stovyklų, kurios veikė Vilniuje po geto sunaikinimo, kaliniai“, – pasakoja Z. Vitkus.

Žvalgys ir JAV archeologai

2015 m. liepą muziejų pasiekė žinia, kad geofizikinius tyrimus neidentifikuotose palaidojimo vietose memoriale savo iniciatyva ir lėšomis norėtų atlikti ir išžvalgytų vietų žemėlapį sudaryti Hartfordo universiteto (JAV) archeologai, vadovaujami prof. Richardo A. Freund. Vienas iš jų tyrimų objektų – galima „degintojų brigados“ narių iškasta pabėgimo tunelio vieta.

Iš įvairių šalių specialistų sudaryta archeologų komanda vizito šių metų vasarą metu geofizikiniais metodais taip pat ketina ištirti vietą, kurioje iki XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigos stovėjo Didžioji Vilniaus sinagoga. Tai bus jungtinis Lietuvos, Izraelio ir kitų šalių paveldo specialistų projektas, kuriam vadovaus dr. Zenonas Baubonis ir dr. Jon Seligman.

Tarsis dėl tolimesnės konkurso eigos

Artimiausiu metu Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo projekto Priežiūros komisija turėtų apsispręsti dėl tikslios naujojo lankytojų centro vietos – šiandien renkamasi iš trijų galimų variantų. Šią savaitę LR Vyriausybės kanceliarijoje vyks šios komisijos posėdis, kuriame bus pristatyti atliktų neinvazinių tyrimų rezultatai ir tariamasi dėl tolimesnės konkurso eigos.

Primename, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2014 m. birželį paskelbė ir įvykdė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo atvirą idėjos projekto konkursą.

Jos metu išrinkti du geriausi idėjos projektai: Ronaldo Pučkos vadovaujamos architektų komandos Jautros Bernotaitės, Andriaus Rapolo ir Pauliaus Vaitiekūno projektas „Šnabždesių miškas“ bei idėjos projektas „Matyti tyloje“, kurios autoriai Petras Išora, Linas Lapinskas ir Ona Lozuraitytė.

Paneriai, tai didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje. 1941–1943 metais vadinamasis Vilniaus ypatingasis būrys, priklausęs nacistinės Vokietijos Saugumo tarnybai (SD), Paneriuose nužudė tūkstančius Vilniaus ir Vilniaus krašto žydų – iš 56–57 tūkstančių ikikarinės Vilniaus žydų bendruomenės po karo gyvi liko apie du, trys tūkstančiai žmonių.

Skaičiuojama, jog dėl politinių motyvų Paneriuose nužudyta apie du su puse tūkstančio Lenkijos antinacistinio pogrindžio organizacijų narių, inteligentijos, gaudynių gatvėse aukų bei įkaitų, nuo penkių iki septynių tūkstančių Raudonosios armijos karo belaisvių, taip pat komunistų bei romų. Paneriuose sušaudyti ir 86 Lietuvos vietinės rinktinės kariai.

Informaciją parengė Zigmas Vitkus

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"