TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Panevėžietė – lyg tikra romų pasaka

2016 09 13 11:06
Vida Beinortienė (centre) su jos pamiltais Panevėžio romais. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Panevėžietė Vida Beinortienė, prieš kelerius metus parašiusi romų kalbos vadovėlį, ką tik išleido šios tautos pasakų knygą. Vertėja jas pateikė atsižvelgusi į mūsų šalyje gyvenančių romų dialektą.

„Romų pasakos“. Taip vadinasi didžiulė, spalvinga, lietuvių ir romų kalbomis išleista knyga, iliustruota nuotraukomis iš romų, lankančių Panevėžio vaikų dienos centrą, gyvenimo. Leidinio iniciatorė, rusų kalba išleistų čigonų pasakų vertėja į lietuvių ir romų kalbas – panevėžietė chemikė V. Beinortienė.

Tai trečia jos iniciatyva išleista grožinė knyga romų kalba. Be jų, V. Beinortienė yra parašiusi romų kalbos vadovėlį ir sudariusi romų-lietuvių kalbų žodyną. Be pačių romų, šiomis knygomis domisi mūsų ir užsienio mokslininkai, studentai, iš jų mokosi su romais dirbantys socialiniai darbuotojai.

Tarsi pamokymai nepasiduoti

V. Beinortienės parinktas romų pasakų knygos devizas: „Tikrasis džiaugsmas yra mylėti ir jaustis mylimiems tokiems, kokie esame, nei daugiau, nei mažiau“. Taip suformuluotą išmintį ji teigia aptikusi iš visur rankiodama romų pasakas, kuriose aprašomas čigono gyvenimas ir danguj, ir pragare, pasakojama, kaip čigonas pergudravo patį Dievą, aprašoma čigonaitė-karalaitė, pasakojama apie gudrų romą bei tinginę jo žmoną ir daugybė kitų dalykų.

„Neabejotina, kad pasakose slypi kiekvienos tautos išmintis. Čigonų perteikiama išmintis yra tarsi pamokymai jiems niekada nepasiduoti, nepalūžti, nenuliūsti, išsisukti iš kebliausių situacijų“, – kalbėjo panevėžietė. Ji teigė, jog skaidydama, o paskui versdama pasakas į romų bei lietuvių kalbas, kaip šių pasakų veikėjus matė savuosius čigoniukus, kurias jai tenka nemažai rūpintis.

Čigonų globėja Panevėžyje vadinama moteris pasakojo, kad pirmoji jos pažintis su romų tauta prasidėjo mokantis vidurinėje mokykloje. Tuomet grožiu, elegancija, kitoniškumu ją patraukė tos pačios ugdymo įstaigos mokinė, čigonaitė Roza. V. Beinortienė nuolat prie jos gretindavosi, prašydavosi pamokyti kalbėti čigoniškai, eidavusi pas ją į namus.

Studijos tuomečiame Kauno politechnikos institute, vėliau darbas buvusioje Panevėžio „Ekrano“ gamykloje, rūpinimasis šeima, V. Beinortienę buvo privertę pamiršti romų gyvenimą ir jų kalbą. Čigonų likimas jai parūpo prieš 20 metų, kai tarptautinė Kolpingo draugija Panevėžyje įsteigė socialinio darbuotojo etatą darbui su labiausiai pažeidžiamomis žmonių grupėmis ir jį pasiūlė V. Beinortienei. „Man buvo suteikta teisė pasirinkti, kam padėti, ir aš pasirinkau romus“, – teigė moteris. Ji sakė, jog Kolpingo draugija atlyginimą už šį darbą jai mokėjo vos metus, o visą likusį laiką iki šiol romus ji globoja jausdama jiems didžiulę simpatiją. Dirbdama su romais V. Beinortienė išmoko jų kalbą, o galiausiai nutarė parašyti ir išleisti šios kalbos vadovėlį.

Knygomis didžiuojasi

Panevėžyje, anot V. Beinortienės, šiuo metu gyvena 145 romai, pusė jų – vaikai. Moteris neslėpė, kad ir dėl jos nemenko triūso daugiau kaip 80 proc. romų dabar yra raštingi. „Deja, labai sunku pralaužti ledus ir įrodyti čigonams tėvams, kad vaikus ragintų baigti pagrindinį, vidurinį bei aukštąjį mokslą. Matau, kad įveikti mokslus jie galėtų, tačiau sulaukę paauglystės dauguma nori gyventi linksmai, jiems pritrūksta valios sėdėti prie knygų“, – apgailestavo ji.

V. Beinortienė pabrėžė, jog mokyklas lankę romai mieliau skaito lietuvių nei savąja kalba, lietuvių, o ne savąja kalba rašo žinutes telefonu. „Klausiau, kodėl žinutėms rašyti renkasi svetimą kalbą. Jie atsakė, kad lietuviškai rašyti lengviau, be to, ir čigoniškų raidžių klaviatūra neturi“, – pasakojo panevėžietė ir pridūrė, jog iš tiesų čigonų kalboje tėra viena raidė, kuri skiriasi nuo lotyniškos abėcėlės raidžių.

„Pati dirbu su suaugusiais, pilnametystės sulaukusiais romais, kuriems įrodyti mokslo svarbą nėra itin lengva. O štai Panevėžio vaikų dienos centro, kurį lanko daugiausiai romų vaikai, darbuotojai juos ragina iš mano parengto vadovėlio mokytis čigoniškai, vaikai gauna užduočių skaityti savąja kalba išleistas knygas“, – teigė V. Beinortienė.

Anot jos, vaikams svarbu žinoti, kad ir jų tauta turi savo pasakų, kad jų kalba rašomos knygos. „Na, o viena romė, kuriai įteikiau romų pasakų knygą, vos ją paėmusi į rankas teigė knygą būtinai parodysianti kaimynams lietuviams, kad jie pajustų pagarbą romų tautai, turinčiai savo kalba parašytų knygų“, – sakė V. Beinortienė.

Jos surinktose bei išverstose pasakose aprašytas ir ankstesnių laikų, klajokliškas, ir gerokai sėslesnis šiandienos romų gyvenimas. „Ir patys romai man nuolat pabrėžia, ir skaitydama jų pasakas supratau, kai jie itin akcentuoja laisvę. Tai – nevaržomas klajoklių gyvenimas skambant muzikai ir liejantis dainoms“, – kalbėjo panevėžietė.

Drauge ji pabrėžė, jog pasakose atvaizduotas taboras – itin organizuota bendruomenė, kuriai vadovauja griežtą tvarką ir teisingumą palaikantis baronas. Taip pat matyti, kad čigonai vertina šeimines tradicijas, kliaunasi senolių nuomone, jų žodis visiems itin svarbus. „Pasakose įpintos ir liūdnos gaidos. Aiškiai matyti, kad romai liūdi kitų tautų ujami, vejami, niekinami“, – sakė V. Beinortienė. Pasakose romai save pristato kaip burtininkus, užkalbėtojus, visiems linkinčius gėrio. Drauge jie apsukrūs, gudrūs, besitenkinantys mažu ir tuo besidžiaugiantys.

Mylimiausias miesto žmogus

Romė Elena Aleksandravičiūtė, kuri nuo rugsėjo vidurio pradės eiti Tautinių mažumų departamento koordinatorės Panevėžyje pareigas ir iš V. Beinortienės perims jos atliekamą visuomeninį darbą, „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, jog ponia Vida – mylimiausias Panevėžio čigonų žmogus.

„Vidą mylime, nes ji mus myli ir mumis itin nuoširdžiai rūpinasi“, – sakė ji. E. Aleksandravičiūtė tikino, kad knygų rašymas ir jų leidimas – tik vienas iš daugybės V. Beinortienės čigonų labui atliekamų darbų. Ponia Vida romus lydi į daugybę valdiškų įstaigų ir padeda jiems pildyti įvairiausius prašymus, ji daugelį romų išmokė vairavimo teorijos, reikalingos išlaikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, ji rūpinasi, kad tėvai išleistų vaikus į mokyklas ir kitais dalykais.

„V. Beinortienė ir yra tikra romų pasaka“, – reziumavo E. Aleksandravičiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"