TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Panevėžio rajonas garsėja ne vien pirtimis

2013 10 23 5:40

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis LŽ papasakojo apie sutvarkytas ir tebetvarkomas miestelių aikštes, kurių pavydėti gali net sostinės gyventojai, žmonėms nerimą keliančius stumbrus, maudynių malonumus teikiančias viešąsias pirtis ir Europos Sąjungos (ES) Regionų komiteto narius, posėdžiavusius Panevėžio rajono apylinkėse.

- Šį pusmetį, kai Lietuva pirmininkauja ES Tarybai, įvairių jos institucijų posėdžiai numatyti ne tik istorinėse Lietuvos sostinėse Vilniuje, Kaune, Trakuose, bet ir Panevėžio rajone. Kaip pavyko prisikviesti svečių į Panevėžio rajoną?

- Darbo reikalais neretai tenka nuvykti į Briuselį, tad per vieną vizitų, įvykusį bene prieš dvejus metus, prasitariau, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai atsakingi asmenys, priklausantys ES Regionų komitetui, posėdžių galėtų atvykti į mūsų, žemdirbių, rajoną. Džiaugiuosi, kad buvau ne tik išklausytas, bet ir suprastas. Po darbo dienos svečiai aplankė stumbryną, Krekenavos baziliką, Krekenavos regioninio parko centrą ir tvirtino, kad viešnagė jiems buvusi itin naudinga.

- Panevėžio rajonas garsėja stumbrais, kurie gyvena ir Pašilių stumbryne, ir laisvėje. Gausiai į stumbryną vykstantiems ekskursantams stumbrai, be abejo, teikia džiaugsmo, o rajono gyventojai ant šių laisvėje gyvenančių gyvūnų griežia dantį. Kaip sprendžiate stumbrų žmonėms keliamas problemas?

- Laisvėje gyvenantys stumbrai ganosi Panevėžio ir Kėdainių rajonų teritorijose, jų nelabai kas mato. Tačiau žemdirbiams jie pridaro didžiulių nuostolių. Tad savaime suprantama, kad žmonės pyksta ant pasėlius niokojančių girios „papuošalų“. Tad išties pradžiugino iš Aplinkos ministerijos pasiekusi žinia, kad laisvėje gyvenantys stumbrai bus laikomi rezervatuose, įrengtuose Žemaitijos bei Dzūkijos miškuose.

- Rajonui priklausantis Krekenavos regioninis parkas jame ūkininkaujantiems žmonėms buvo pritaikęs daugybę apribojimų, dėl kurių jie kėlė protestus, taip pat kreipėsi ir į jus, merą. Ką pavyko nuveikti ūkininkų labui?

- Tuomet, kai Krekenavos regioninis parkas tik pradėjo gyvuoti, jo nuostatai buvo tokie, kad gyventi Krekenavoje reiškė tą patį, ką ir gyventi Nidoje. Žmonės negalėjo dažyti sodybų kaip norėjo, neatlikę gausybės derinimų negalėjo daryti remonto ar savo namų valdoje statyti kad ir mažiausio statinio, negalėjo naudoti jiems patikusių statybinių medžiagų. Prisimenu, vienam žmogui net buvo uždrausta turėti bityną, nes jis neva pakenks regioninio parko ekosistemai. Tad po galybės kreipimųsi į įvairias valdžios institucijas mūsų prašymai buvo išgirsti, jie lėmė, kad visų Lietuvos regioninių parkų gyventojams ūkininkauti tapo lengviau.

- Lietuvoje nuolat girdėti apie viename ar kitame mieste dėl itin brangaus išlaikymo uždaromas pirtis. Panevėžio rajone pirtį turi kone kiekviena seniūnija. Kaip pavyksta jas išlaikyti?

- Neseniai vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje 20 tūkst. litų skyrėme naujosios Ėriškių pirties, kurią bendruomenė pasistatė už ES lėšas, įrangai pirkti. Iš viso rajone turime 12 viešųjų pirčių, jų teikiamais malonumais pasinaudoti atvyksta žmonių ir iš Panevėžio miesto. Mokestis už maudynes pirtyje nedidelis, o iš Panevėžio rajono biudžeto joms išlaikyti kasmet skiriama iki 200 tūkst. litų. Pirtys gyvuoja, nes mes, rajono valdžia, suprantame, kad jos teikia ir malonumą, ir patenkina būtinybę, ir skatina žmones bendrauti. Tačiau tenka apgailestauti, kad rajone mažėjant gyventojų mažėja ir pirčių lankytojų.

- Panevėžio rajono savivaldybė yra gavusi Auksinę krivūlę už sėkmingą investicijų panaudojimą. Kokias sritis pasiekė investicijos? Kokioms sritims jų dar numatoma gauti?

- ES lėšomis renovuota 70 proc. rajono mokyklų bei lopšelių-darželių, išgražėjo sutvarkytos ir tebetvarkomos miestelių aikštės, išasfaltuota dalis gatvių, nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Pavyzdžiui, Krekenavos miestelio aikštės mums galėtų pavydėti net vilniečiai, po rekonstrukcijos ne prastesnės turėtų būti ir centrinės Naujamiesčio, Raguvos, Vadoklių aikštės.

- Rajone jau keletą metų statomas, bet nepastatomas šiaudinis namas, kuris turėjo tapti pavyzdinis. Koks jo likimas?

- Kitų metų pradžioje planuojame šiaudinio namo atidarymą. Žemės ūkio ministerija jau skyrė pinigų jo statyboms užbaigti ir šiame pastate įsikurs Upytės bendruomenės namai bei amatų centras. Neabejojame, kad jis bus lankomas. Traukos centru šiaudinis namas turėtų tapti dar ir todėl, kad netoli jo esančiame malūne, kuriame įsikūręs Linų muziejus, lankytojų gausu visais metų laikais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"