TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Panevėžio sporto mokykla bus gimnazija

2015 05 05 6:00
Jūratė Pauliukienė (nuotraukoje viduryje) džiaugėsi, kad sportuoti ir mokytis į Panevėžį pernai susirinko itin motyvuoti vaikai. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Tik pernai atkurta Panevėžio sporto vidurinė mokykla Lietuvoje jau tapo tokia populiari, kad norinčiųjų į ją patekti konkursai yra didesni nei į daugelį šalies aukštųjų mokyklų.

172 jaunuosius sportininkus ugdanti Panevėžio sporto mokykla, vos paskelbusi šių metų moksleivių priėmimą, sulaukė neregėto norinčiųjų joje mokytis vaikų ir jaunuolių iš visos Lietuvos susidomėjimo. Kol kas nežinoma, kiek sportui gabių vaikų ateinančiais mokslo metais, mokyklai tapus gimnazija, bus galima priimti, nes šis skaičius vis dar nesuderintas valstybės lygmeniu.

Priprato prie sunkaus režimo

Panevėžio sporto mokykla prieš metus atkurta sovietmečiu čia veikusios internatinės sporto mokyklos bazėje. Pirmtakės tradicijas perėmusi įstaiga didžiuojasi ją baigusiais sportininkais: Šarūnu Marčiulioniu, Vilma Bardauskiene, Virgilijumi Alekna, Romu Ubartu, Laima Zilporyte, Arminu Narbekovu bei daugeliu kitų ir tikisi išugdyti ne mažiau garsių naujų sportininkų.

Panevėžio sporto mokyklą atkūręs Kazimieras Armonavičius LŽ buvo prisipažinęs, kad nerimauja dėl to, ar nuo kompiuterių sunkiai atsitraukiantiems šių dienų vaikams pakaks valios intensyvioms treniruotėms, kurias reikės derinti su mokslu. Tačiau dabartinė šios mokyklos vadovė Jūratė Pauliukienė patikino, kad sportuoti ir mokytis į Panevėžį pernai susirinko itin motyvuoti vaikai, prie intensyvaus ugdymo įstaigos režimo nepriprato vos keli. Pakeisti mokyklą palikusius mokinius kitais nebuvo sunku, nes į kiekvieną vietą laukia po keliolika kandidatų.

„Pirmieji mokslo metai nebuvo lengvi nei moksleiviams, nei pedagogams“, - pasakojo J. Paliukienė. Anot jos, mokiniams, iš kurių šiais besibaigiančiais mokslo metais jauniausi buvo šeštokai, vyriausi - vienuoliktokai, nebuvo paprasta gyventi toli nuo tėvų, įgyti atsakomybės ir savarankiškumo. Pedagogams (jų šioje mokykloje yra 58) teko šių dalykų išmokyti iš visų Lietuvos vietovių į Panevėžį suvažiavusius mokinius, o drauge siekti ir sportinių rekordų.

Direktorė neslėpė džiaugsmo, kad kiekvienas šios mokyklos moksleivis yra pelnęs daugybę įvairiausių apdovanojimų, nemažai jų yra tapę ir šalies, ir tarptautinių varžybų prizininkais. Taip pat palyginti daug Panevėžio sporto mokyklos auklėtinių dar joje mokydamiesi tapo įvairių sporto šakų šalies jaunimo, jaunių bei jaunučių rinktinių nariais.

Laukia alkanos dienos

“Kaip vieną didžiausių mokyklos laimėjimų vadinu ir tai, kad neseniai buvome akredituoti Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų ir nuo kitų mokslo metų pradžios būsime Panevėžio sporto gimnazija. Kitos mokyklos to siekia dešimtmečius, o mums tapti gimnazija pavyko per metus“, - sakė J. Paliukienė. Ji pabrėžė, jog dabar kaip tik intensyviai renkamas vardas šiai gimnazijai. Siūloma ją pavadinti vieno kurio nors iš garsių Lietuvos sportininkų - Virgilijaus Aleknos, Raimundo Sargūno, Vilhelmo Variakojo, Stepono Dariaus (šis garsus lakūnas buvo ir puikus sportininkas, net dešimties sporto šakų Lietuvoje pradininkas) vardu. Be kitų, yra ir siūlymas gimnazijai neduoti jokio sportininko vardo, o vadinti ją Panevėžio sporto gimnazija. „Galutinį žodį, kokiu vardu vadinsimės, tars Panevėžio miesto savivaldybės taryba“, - sakė mokyklos vadovė.

Direktorė prisipažino, kad gana gerai finansuojama, daugybę norinčiųjų mokytis ir sportuoti mokinių sutraukusi ir sportiniais laimėjimais garsėjanti jos vadovaujama mokykla turi finansinių problemų. „Vieno mūsų mokyklos mokinio ugdymas per metus valstybei kainuoja 20 tūkst. litų, o tai yra gana daug. Bet taip jau nutiko, kad įsteigus šią mokyklą buvo skaičiuota, kad mokiniai joje mokysis ir maitinsis, kaip ir visose kitose šalies ugdymo įstaigose, t. y.198 dienas. Tačiau mūsų mokykloje mokslo metai drauge su vasaros stovyklomis ir vasaromis intensyviai vykstančiomis įvairiomis varžybomis trunka 266 dienas. Tad savo mokinių neturėsime už ką maitinti 68 dienas“, - krimtosi direktorė. Ji teigė, jog ieškant pinigų vaikų maitinimui numinta daugybė kelių, prirašyta gausybė prašymų, tad vylėsi, kad galbūt sportuojantiems mokiniams alkti jiems neteks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"